Žurnalas „TV antena“ ir portalas „Lrytas“ kiekvienus metus baigia konkursu: žiūrovų paprašo išrinkti du simpatingiausius laidų vedėjus.
L.Gradauskienė ir R.Mackevičius į šį titulą pretendavo kartu su 190 kitų TV veidų.
Livija Gradauskienė: „Mano misija – padaryti žmonėms dieną šviesesnę“
– Kaip reagavote sužinojusi, kad TV žiūrovai jus išrinko simpatingiausia iš 186 Lietuvos TV laidų vedėjų?
– Kai sužinojau, kad šiemet simpatijas laimėjau aš, patyriau lengvą šoką.
Net truputį keista – atrodo, ne kažin ką ir veikiu, nesireiškiu socialiniuose tinkluose, nepretenduoju į nuomonės formuotojus, tik dalyvauju renginiuose, susitinku su žmonėmis gatvėje, sporto klube, tiek to dėmesio ir gaunu. Tad naujiena truputį kaip iš kito pasaulio.
Aš visada graužiuosi, būnu kažkiek savimi nepatenkinta, man vis atrodo, kad padariau ne viską, ką galėjau, o sulaukus šiltos reakcijos nepaprastai malonu – tai didžiausia dovana visiems mums, dirbantiems tokį darbą.
– Žiūrovų simpatijas pelnėte kaip per LRT rodomos laidos „Žiedų valdovai“ vedėja. Kuo jus patraukė ši laida, kodėl ryžotės ją vesti?
– Pirmiausia – nauja tematika. Tai ne jau įprastas mūsų TV ekrane dainų, šokių ar kulinarinis šou, o puokščių komponavimo meno varžytuvės.
Kai išgirdau pasiūlymą vesti floristų šou, net perklausiau, ar gerai išgirdau. O kai įsitikinau, kad nesuklydau, pirma mano mintis buvo ta, jog tai turėtų būti labai estetiškas ir gražus šou. Be to, tai visiškai naujas renginys, o visa, kas nauja, visada intriguoja.
Antra, prieš priimdama bet kokį naują pasiūlymą visų pirma susipažįstu su komanda, nes nuo jos priklauso požiūris į darbą, atmosfera scenoje ar studijoje, savitarpio santykiai. Šiuo atveju komanda sužavėjo – jauni žmonės, degantys idėja, trykštantys entuziazmu ir itin dėmesingi kiekvienai detalei, kadrui, estetikai, keliantys itin aukštus reikalavimus sau ir kokybei.
Man malonu dirbti su tokiais žmonėmis. Aš irgi visada noriu, kad būtų kuo geriau, kuo tobuliau, kuo fantastiškiau, kad nebūtų gėda rodyti. Tad buvo gera ir įdomu dirbti, patirti naują sritį – iki šiol nebuvau susidūrusi su floristika, sužinojau daug nauja.
– Ar pačiai nekilo noro išbandyti floristinius gebėjimus?
– Deja, noro neužtenka. Man visada norisi vasarą prisiauginti augalų, prisiskinti lauko gėlių ir kurti kompozicijas, bet viskas ne taip paprasta.
Kai „Žiedų valdovuose“ sužinojau, kas ir kaip daroma, supratau, kad pamerkti vazoje gėlę – tai viena, bet pasižiūrėjus į profesionalų meną galima namuose visiškai kitaip sukurti grožį. Man labai patiko – kur gražu, ten man gera.
– Kaip apskritai apibūdintumėte savo darbo prasmę, kokia jūsų, kaip laidų vedėjos, misija?
– Aišku, pirmiausia dirbi tam, kad užsidirbtum duonos, bet išties dėl to, kad kam nors padarytum dieną šviesesnę.
Buhalteriams paprasčiau – jei skaičiai sutapo, darbas padarytas. O mūsų darbas neapčiuopiamas: vienų klausytojų nuotaika vienokia, kitų – kitokia, vieniems sukelsi gerą jausmą, kitus suerzinsi.
Manau, kad mano misija gyvenime paprasta, – bent tuo metu, kai bendrauju su žiūrovais ar klausytojais, praskaidrinti jiems nuotaiką, padėti užmiršti rūpesčius. Nepretenduoju nuversti kalnus – truputį šilumos, ir tiek.
– Kokių savybių reikia žmogui, norinčiam tapti laidų vedėju, kokius gebėjimus ugdyti, tobulinti?
– Tai labai sunkiai nusakomas dalykas. Pirmiausia turi būti bazė – privalai valdyti kalbą, išmanyti dalyką, apie kurį kalbi. Išsilavinimo spragų nepaslėpsi.
Man svarbu, kai žmogus nebando apsimesti geresnis, negu yra, kai nebijo iš savęs pasijuokti, kai iš baimės būti atstumtas nebando iš karto į visus žiūrėti iš aukšto – bet koks nenatūralumas iš karto matyti. Geriau būk natūraliai bjaurus, bet rodyk, koks esi šaunus.
– O galima būti natūraliai kvailam?
– Jeigu kokiam nors žanrui tai tinka, kodėl gi ne. Bet svarbiausia – būti natūraliam. Juk yra laidų vedėjų, kurie supranta, kad nėra proto bokštai, bet sako: „Na, štai aš toks, paprastas. Jeigu jums tinku, tai savo paprastumą ir rodysiu.“ Ir žmones tai veika – kas tikra, tas ir žavu. O jeigu netikra, tai ir atstumia – plastmasės niekam nesinori kramtyti. Niekada negalima meluoti – melą žmogus jaučia visais jausmais, visu kūnu. O kam patinka, kai jį bando apgauti?
– Tad kas yra jūsų, kaip laidų vedėjos, stiprybė, padedanti pelnyti žiūrovų simpatijas?
– Man būtų sunku daryti tai, kas ne mano. Čia tas pats, kas bendrauti su žmonėmis, kurių nemėgsti, kurie ne tavo vertybių. Bendrauji su tais, kuriuos myli ir dėl kurių nuoširdžiai galvą gali padėti.
Taip ir dėl darbų – darai tai, kas tau atrodo gera ir gražu, ir gerai jautiesi. Tada nereikia vaidinti.
Būna, kad žmonės dėl pinigų ar kitų dalykų patenka į situacijas, kai turi eiti prieš save.
Na, kiek gali prieš save paeiti? Truputį, o po to pasidaro bloga ir vis tiek viskas prastai baigiasi. Man svarbiausia eiti ten, kur tau tinka, kur tavo vieta, ir nevaidinti, kad tau gerai ten, kur išties nėra gerai.
– Ar turite savo svajonių laidą?
– Taip, šią vasarą gana netikėtai sukūriau laidą „Duona ir žaidimai“ – dabar ją galima pamatyti mediatekoje. Svajonių – tikrąja to žodžio prasme. Man tiesiog susisvajojo, susisapnavo, kaip reikėtų daryti laidą.
Aš dažniausiai esu kviečiama į kokią nors kompaniją, o čia pati padariau tai, kas būtų mano širdies džiaugsmas, natūraliausia ir tikriausia.
Tai štai – vasarą į mano namus ateina mano mėgstami, mylimi žmonės, sėdime mano verandoje, žaidžiame žaidimus, plepame, juokiamės, pasakojame ką nors iš širdies, ašarą nubraukiame, jeigu susigraudiname. Po to valgome, nes mano šeimos vyriškoji dalis, ypač sūnus, labai gerai gamina maistą, eina iš proto dėl kulinarijos. Nieko tikriau nesugalvosi.
Man atrodo, kad visi svečiai, kurie dalyvavo, liko patenkinti, išsiskyrėme atsibučiuodami. „Duona ir žaidimai“ – iš esmės mano svajonės išsipildymas, nieko geriau nutikti negali. Žinoma, gera buvo ir muzikiniuose projektuose, pavyzdžiui, „Muzikinėje kaukėje“, kuriuos teko vesti, nes ten susirenka daug talentingų žmonių, o talentai mane nepaprastai žavi.
– Na, ir šia šviesia gaida ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms naujaisiais metais?
– Klausykitės savo širdies. Kad ir kokios būtų aplinkybės, raskite galimybę neiti prieš savo įsitikinimus, vertybes.
Neįsivelkite į neigiamas emocijas, paniką, baimę, nerimą, pyktį. Juk kol kažkuo piktinamės, mūsų gyvenimas eina pro šalį. Negriaukime savo gyvenimo laukdami, kol aplinkui pagerės padėtis. Visada sakau, kad tam labai padeda sportas, – pajudėkime ir surasime pozityvo!
