Tai – įmonės „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas. Jis – penktasis projekto „ryklys“, stosiantis greta Roberto Dargio, Tado Burgailos, Dovilės Burgienės ir Einaro Gravrock. Tik nuo jų priklausys, kuriems verslams jie atvers pinigines ir padės dalyvių verslams augti.
Fantazijoms sakys „ne“
Projekte G. Kvietkauskas bus pakankamai griežtas – iš dalyvių jis tikisi girdėti žemiškas ir realiai įgyvendinamas idėjas. Utopinėms fantazijoms, anot Gedimino, čia ne vieta. Būtent todėl verslininkas dalyviams yra pasiruošęs užduoti daugybę aštrių bei nepatogių klausimų. Ne todėl, kad norėtų „sudirbti“, bet siekiant išsigryninti silpnąsias verslų vietas.
„Būsiu skeptikas, nors gyvenime esu optimistas. Išgirdęs apie naują dviračio išradimą, iškart užsikimšiu ausis. Esu matęs daugybę „bullshit“ verslo idėjų, kurios paremtos neegzistuojančių rinkos vartotojų poreikių ir išgalvotų problemų sprendiniais. Kartais fantazijos privalo likti fantazijomis“, – sako G. Kvietkauskas.
Todėl, jei projekto dalyvio idėja jam atrodys netikusi, Gediminas drąsiai rėš tiesą į akis. Verslininkas įsitikinęs, kad tiesmuka kritika pradedantį verslininką gali išgelbėti nuo pinigų bei laiko deginimo, o galbūt net revoliucingai pakeisti jo idėjos kryptį.
Gediminas – arčiausiai žemės esantis „ryklys“
Gediminas tikina, kad „Ryklių“ projekte jis yra „arčiausiai žemės“, mat jo verslas susietas su prekyba galinga sunkiasvore technika ir žemės ūkiu. Investuoja jis irgi tik į apčiuopiamus ir aiškiai suprantamus, žemiškus dalykus. Pasyvių investicijų G. Kvietkauskas nemėgsta – ten, kur deda pinigus, visuomet dalyvauja ir pats, įdarbindamas savo žinias ir patirtį.
Ironiška – G. Kvietkauskas visą jaunystę stengėsi pabėgti nuo jį persekiojančios žemės ūkio verslo srities, iš kurios šiandien jis uždirba milijonus. Jis gimė ir augo Žemės ūkio universiteto (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas) miestelyje, o vėliau mokėsi Noreikiškėse, tad visa aplinka buvo „žemkės“ darbuotojų ir dėstytojų šeimos.
„Mokykloje buvau humanitaras – ateities su žemės ūkiu nesiejau. O 12-oje klasėje net turėjome tokį posakį: „Geriau stoti į karvės šūdą, bet ne į „žemkę“, – dabar jau su šypsena prisimena jis.
Galiausiai Gediminas ėmėsi studijuoti statybų inžineriją, tačiau netrukus šiuos mokslus metė. O tuomet ėmėsi to, ko iš tiesų troško širdis – lietuvių filologijos, mat dievino literatūrą. Tuomet jis išvyko pasibastyti į Angliją, tačiau čia likimas jį ir vėl pamėtėjo prie žemės ūkio – jis tapo 100 žmonių vadovu didžiausioje Jungtinės Karalystės salotų auginimo kompanijoje.
Grįžęs į Lietuvą, Gediminas nutarė likimui nebesipriešinti – įsidarbino žemės ūkio technika prekiaujančioje įmonėje. O supratęs, kad nori laisvės kurti, su kolega Danu Šidlausku įkūrė savo verslą. Jau turėdamas technikos verslą, jis pabaigė ir Žemės ūkio verslo vadybos studijas.
„Buvome jauni ir kvaili – nėrėme į vandenį ir mokėmės plaukti“, – šiandien pirmuosius žingsnius nuosavame versle prisimena G. Kvietkauskas.
Krizė – geriausia mokytoja
Anot verslininko, jei dabar, žinant visas rizikas, reikėtų pakartoti visą verslo raidos kelią, tokio verslo jis greičiausiai nepradėtų. Turima patirtis tokios avantiūros imtis nebeleistų.
Vystant verslą, Gediminui teko daryti daugybę rizikingų sprendimų – parduoti įmonės kontrolinį paketą, jį išsipirkti, įkeisti visą savo šeimos turtą ir pasiryžti pirminiam viešam akcijų platinimui Nasdaq akcijų biržoje. Jam teko ir kilti, ir kristi, ir atsidurti ant bankroto slenksčio. Tačiau šie sunkumai tapo svarbiausia patirtimi verslininko gyvenime.
„Žvelgiant verslo giltinei į akis, pabunda neregėti instinktai ir talentai. Niekas nesitikėjo, kad išbrisime iš krizės. Tačiau mes ne tik, kad išlipome, bet ir pakilome į rinkos lyderių pozicijas. Kartą, kai įmonei buvo labai sunku, perskaičiau tuo metu skaudų komentarą: „Jaunuoli, kai išgyvensi bent tris krizes, tada pradėsi kažką suprasti.“ Dabar manau, kad aš išgyvenau daug
daugiau krizių. Krizė gali būti labai patogi, kai esi jos nuošalyje, bet labai dramatiška, kai atsiduri epicentre“, – sako jis.
Gediminas įsitikinęs – būtent krizės yra geriausios mokytojos. Geri laikai tik užmigdo ambicijas.
Laisvalaikiu – filologas, baikeris ir pilotas
Į „Ryklių“ projektą G. Kvietkauskas nėrė nė nesudvejojęs, nes, anot jo, šis šou atlieka nepaprastai svarbią edukacinę misiją apie verslo procesus. O ir jis pats jaučia šiame projekte turintis misiją būti mentoriumi ir atiduoti savo patirtį.
„Tikiu, kad „Rykliai“ daugybę žmonių padrąsins žengti pirmą žingsnį į sėkmę. Taip pat tikiu, kad kai ką paskatins atvirkščiai – nežengti pirmo žingsnio ir nesudegti“, – sako G. Kvietkauskas.
Jam pačiam didžiausiu iššūkiu šiame projekte bus išmokti skaičiuoti pigių produktų verslą, kadangi yra įpratęs skaičiuoti šimtais tūkstančių – „East West Agro“ įmonės parduodama žemės ūkio technika kartais kainuoja ir pusę milijono.
Paskutinysis projekto „ryklys“ įsitikinęs, kad kiekvieno verslininko sėkmės kokteilis susideda iš labai skirtingų ingredientų, todėl svarbu rasti tokį, kuris tiktų jums individualiai. O štai jo paties verslo variklis yra kūryba ir nebijojimas būti savimi.
„Visuose santykiuose stengiuosi būti draugu. Nemėgstu dirbtinio familiarumo, o ir kaklaraiščiai mano vertybių skalėje nekuria statuso. Esu lygus tarp lygių su visais partneriais, darbuotojais ir klientais“, – sako G. Kvietkauskas.
Tiesa, verslininkas labai intensyvų gyvenimą gyvena ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu. Jis nardo, skaito knygas, keliauja, važinėja motociklu, o neseniai išmoko valdyti ir ultra lengvąjį orlaivį. Taip pat jis labai mėgsta sporto salę. Jo meditacija – svarmenų kilnojimas.
