„ReEmigrantai 2“ yra ketvirtasis kino režisieriaus K. Gudavičiaus ir kino prodiuserio Mantvido Žalėno filmas, kuriame pasirodo K. Glušajevas. „Šį kartą mano vaidmuo nėra didelis, – jis pasakoja. – Išlendu tik epizoduose, tačiau gerai suprantu savo personažo funkciją: nors kuriu komedinį bailį, iš tiesų jis simbolizuoja kiekvieno iš mūsų nuojautą, intuiciją, tam tikrą giluminę moralę ir suvokimą, kad kiekvienas veiksmas turi savo pasekmes. Komedijos tuo ir žavios, kad jų personažuose surinktos daugeliui žmonių būdingos savybės.“
Kirilas sako, kad visos šios komandos kurtos komedijos sulaukia žiūrovų pripažinimo ir didžiulio populiarumo. „Matyt, kūrėjai pagauna tai, kas žiūrovui yra artima ir atpažįstama. Aš ir pats po kiekvienos premjeros pajuntu šiltą grįžtamąjį ryšį.
Ir ne dėl pokštų, o dėl charakterių ir istorijos. Man atrodo, kad keliaudami iš filmo į filmą mūsų komandos kuriami personažai patiria tam tikrą brandą. Pirmuose „ReEmigrantuose“ skirtingi, turbūt neišmylėti, artimųjų šilumos trokštantys bičiuliai, apsimesdami kitais žmonėmis, mėgina kurti save ir savo ryšį su tėvyne, o antrojoje dalyje jie mokosi laidoti mylimus žmones. Mano personažas taip pat kelyje į brandą – jis nori ir stengiasi rūpintis kitais.“
Praėjusiais metais „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas aktorius ir režisierius teigia, kad gera komedija gali tapti puikiu popproduktu, leidžiančiu žiūrovams stebėti žmogaus raidos etapus ir padedančiu pamatyti žmogaus tapimo labiau žmogumi procesą.
Šiek tiek makabriškas komedijos „ReEmigrantai 2“ siužetas apie namo iš Anglijos gabenamą mirusią močiutę gimė filmo prodiuserio M. Žalėno galvoje. Mintis sudėliojo prisiminimuose iškilęs straipsnis apie slidinėjimo atostogų susiruošusią šeimą, kuri į kelionę kartu pasiėmė močiutę, o ši ėmė kurorte ir numirė. Mirusią močiutę šeima nusprendė parsigabenti į Lietuvą.
Taip gimė kelio komedija, kurios centre – kino ir televizijos žiūrovams iš „ReEmigrantų“ pirmojo filmo ir dviejų televizijos serialo sezonų pažįstamas ketvertukas: Arminas (Audrius Bružas), Dariušas (Valentinas Krulikovskis), Friodas (Marius Pocevičius), Karosas (K. Glušajevas). Draugams tenka iš laidojimo namų pavogti babą ir per visą Europą sprukti į Lietuvą.
K. Glušajevas neabejoja, kad atsiras sakančių – ir ko Kirilas toje komedijoje nematė? Arba tyliai šnabždėsis apie tai, kad Kirilas nusivaidino. „Amžinas tas komedijos klausimas, kiek kartų tokių pokalbių apie kitus aktorius esu pats girdėjęs.
Taip jau įprasta, nuo seno susiformavę, kad aktoriai Lietuvoje prilyginami, kaip kažkada sakė režisierius Oskaras Koršunovas, beveik knygnešiams. Sovietmečiu aktoriai ir režisieriai buvo tie žmonės, kurie saugojo mūsų kalbą ir nuo scenos žiūrovams siuntė paslėptas, svarbias žinutes apie laisvę. Teatro kūrėjai dirbo laiku, kai niekas jų nesaugojo, sąlygos kurti buvo atšiaurios, o pramoga anuomet buvo nustumta kažkur į šoną.
Vėliau, kai laisvė buvo iškovota, atsirado pasirinkimo galimybė, o su ja – ir pramoginiai žanrai, intelektualiosios pramogos, galimybė kurti menines patirtis, tinkančias įvairiausiai auditorijai.
Laisvė ir galimybė rinktis yra vienas iš laisvos visuomenės ir rinkos požymių, tačiau paaiškėjo, kad esama žmonių, linkusių kultivuoti kančią ir įstrigti aukos pozicijoje. Būti auka kartais naudinga, patogu, gali pateisinti savo pasirinkimus ir apkaltinti tuos, kurie nekenčia, vaidina komedijose, kuria vaidmenis spektakliuose be dramų“, – sako režisierius ir aktorius, čia pat aktoriaus profesiją prilygindamas virėjo darbui. Kaip ir virtuvės šefas aktorius gamina vaidmenis. Tai – ir kūrybinis, ir profesinis techninis procesas, leidžiantis jam iš to išgyventi.
Kino, teatro, improvizacijų laukuose veikiantis aktorius ir režisierius nesiskundžia, darbų jam netrūksta. Iš kiekvieno darbo sako norintis gauti grąžą, o ji gali būti visokia: „Jei finansinė nauda neįmanoma, tuomet savo darbuose ieškau emocinės naudos, noriu pajusti malonumą kūrybos procese, kitą kartą, galbūt, tai bus naudinga mano tobulėjimui, pažinimui, gal sutiksiu naujų žmonių, o gal tai bus prasminga veikla, suteikianti džiaugsmo kitiems.
Man atrodo, kad dažnai pritrūkstama suvokimo, koks kompleksinis yra aktoriaus darbas. Teatras ir kinas yra labai skirtingos mūsų kasdienybės dalys. Vienos veda gilyn, kitos, pramoginės, leidžia pakilti aukščiau, nusišypsoti, pamiršti rūpesčius. Ir kiekviena iš jų turi teisę egzistuoti – kaip ir skirtingas maistas, vaistai, judesio formos, diena ir naktis, įkvėpimas ir iškvėpimas.“
Kelio komedija „ReEmigrantai“ Lietuvos kino teatruose – nuo gruodžio 20 dienos. Filmo režisierius – K. Gudavičius, vaidina K. Glušajevas, A. Bružas, V. Krulikovskis, M. Pocevičius, Oneida Kunsunga.
