„Labai norėčiau, kad ši laida sugrįžtų į eterį,“ – prisipažįsta jis, dalindamasis įsimintiniausiomis istorijomis iš filmavimo aikštelės, kurios amžiams įsirėžė į jo atmintį.
Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų pakvies įdomių istorijų ir netikėtų avantiūrų laida „Pirmi kartai“. Šios savaitės herojus – renginių vedėjas Dainius Martinaitis. Vyras pripažįsta, kad nors prabėgo daug metų, jį vis tiek visi prisimena kaip kultinės laidos „VRS kamera“ vedėją.
„Nesvarbu, kokios laidos dar buvo kurtos, kas dar buvo daryta, šitai laidai buvo atiduota daugiausiai laiko. Ją vedžiau 18 metų ir nors jau prabėgo dešimtmetis, kaip nebėra eterio, vardo mano neatsimena, pavardės neatsimena, bet kas atpažįsta, iš karto sako „VRS kamera“. Labai norėčiau, kad ši laida grįžtų į eterį, nes jos formatas – amžinas, o ir žmonės tapo laisvesni, labiau moka iš savęs pasijuokti“, – pripažįsta tuomet itin populiarios laidos vedėjas.
Dainius pasakoja, kad laidoje netrūko nuotykių, kurie ilgainiui tapo legendiniais. Vienas jų – 1992 m. iškrėsta išdaiga prie turgaus, kai improvizuota „bomba“ privertė žmones bėgti ir ieškoti sprendimų.
„Įsivaizduokite, yra iš faneros sukalta dėžutė, kurioje įmontuota raudona lemputė. Prie turgaus, prie kioskų pasikvieti vieną vyresnio amžiaus žmogų ir sakai „pirk bombą“. Jis aišku nesupranta, kas čia per pasiūlymas, tuomet parodai – įjungi lemputę, ji mirksi, o bandai išjungti – neišsijungia. Tas asistentas staigiai atiduoda tą dėžę žmogui į rankas ir pats bėga. Reikėjo matyti, ką tie žmonės tuomet darydavo. Filmuose veikėjai skuba „bombas“ išvežti už miesto, kad niekas nenukentėtų, o čia – mesdavo ant kioskų stogų ir patys bėgdavo“, – su šypsena veide prisimena Dainius.
Dar vienas įsimintinas atvejis įvyko Šiauliuose, kur filmavimo komanda susidūrė su į kamerą patekusių žmonių netikėta reakcija. Supratę, kad yra prigauti iškrėsto pokšto, jie puldavo siūlyti kyšius, kad tik tie kadrai nepakliūtų į eterį.
„Šiauliuose, po vienos situacijos, per visą „VRS kameros“ istoriją, grįžome su didžiausiu kyšiu. Turėjom tokią išdaigą, kad numesdavom žmogui po kojomis auksinę grandinėlę ir sustabdę pasakydavom, kad jis pametė. Visi pradėdavo dėkoti ir kurti istorijas, kad ta grandinėlė yra jų, bet sužinoję, jog viskas suvaidinta, nuraudonuodavo ir pabėgdavo. Tačiau po 5–10 minučių, susipratęs, kad tai bus parodyta per televizorių, pareidavo, susirasdavo mus, imdavo teisintis ir siūlyti kyšius. Gaudavom tortų, saldainių, šampano, ko tik nesam parsivežę“, – atsiminimais dalinasi laidos herojus.
Dainius pasakoja, kad į kuriozines situacijas buvo pakliuvę ne tik atsitiktiniai gatvės praeiviai, bet ir žinomi žmonės. Vieną sykį toks pokštas kliuvo ir tuometinei renginių, televizijos ir radijo laidų vedėjai, dainininkei, muzikos atlikėjai bei aktorei Donaldai Meiželytei.
„Kartą pasikviečiau ją į pokalbį, kad susitinkam už renginio užsakovu. Aš vairuoju, ji šalia ir suvaidinta situacija – kad neva tai ant posūkio partrenkiu žmogų. Aš vaidindamas pasimetu, įduodu jai raktelius, primaldauju, jog ji pasakytų, kad vairavo ir pats dedu į kojas. Tą sykį mūsų situacijos režisierius gavo lupti iš gėlių puokštės, kai pasakėme, kad čia filmavome“, – juokiasi vyras.
Dainius neslepia, kad nors šios veiklos paliko begalę atsiminimų, nuolatinis buvimas dėmesyje turi ir tamsiąją pusę, o aktyvus gyvenimo būdas kartais priveda prie perdegimo. Galbūt todėl retai televizoriaus ekrane pasirodantis vyras sako šiandien ramybę randantis gamtoje, sode arba su meškere rankose.
„Tos krizės, nori nenori, ateina, kai išvargsti, ypač kai esi jaunas ir nori uždirbti visus pinigus, tau atrodo, kad sveikatos viskam užteks, tačiau po to pervargsti, persisotini, norisi viską mesti. Aš tarsi visą gyvenimą svajojau gaminti kažką savo rankomis, įgauti tikrą profesiją, būti batsiuviu, išmokti medį apdirbti ar panašiai. Bet dabar turiu žvejybą, mėgstu kad ir vienas pabūti ramybėje. Taip pat atsipalaiduoju ir sode, jaučiu malonumą pats kažką užsiauginti, kai galiu pasidžiaugti dideliais arbūzais arba šiltnamyje nusiskinti pomidorą“, – laidoje atvirauja Dainius.
Gan ironiška, kad du dešimtmečius į nepatogias situacijas painiojęs kitus, Dainius tikina pats nemėgstantis išlipti iš komforto zonos, tačiau laidoje „Pirmi kartai“ jam teks perlipti vidinius barjerus ir pirmą kartą apsilankyti optikos salone, mat niekada akinių neprisijaukinęs vyras pripažįsta jau pajutęs, kad be jų – prastėja gyvenimo kokybė.
„Kai buvau penkiolikos, man nustatė minusinį regėjimą ir tėvai nupirko akinius. Juos turiu iki šiol, bet įsivaizduokite, kaip atrodė 1985-ųjų metų rėmeliai: negražios spalvos, didžiuliai. Ir keturiasdešimt metų juos užsidedu tik tuomet, kai niekas nemato, bet dabar jaučiu, kad skaitant ranka vis tolsta, ir tolsta nuo galvos, tai žinau, kad jau reikia kažką daryti“, – savo istorija dalinasi žinomas vyras.
Kartu su laidos vedėju Tomu Grigaičiu įžengus į „Vizija optika“ saloną, Dainių pirmiausiai nustebino rėmelių pasiūla, nuoširdžiai pasimetant jų gausoje, tačiau salono specialistai kaip tik ramina ir sako, kad renkantis sau akinius, reikia išsimatuoti daug skirtingų variantų, kad būtų rasti patys patogiausi.
„Renkantis akinius reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip jie „sėdi“. Jie turi labai patogiai užsidėti ant nosies, kojelių ilgis turi būti pakankamas, neturi slysti. Pirmiausia akinius reikėtų rinktis pagal patogumą, o tada konsultuotis su optikos konsultantais, kurie pagal receptūrą padės pasirinkti akinių lęšius. Pirmiausiai verta drąsiai daug matuotis skirtingų dizaino rėmelių, jog suprastumėte, kurie gražūs, kurie patogūs“, – pataria „Vizija optika“ salono optometrininkė Žydrūnė Nariūnienė.
Kita laidos tema skatins žiūrovus susirūpinti ne tik regos problemomis, bet ir sąnarių sveikata bei judėjimo svarba. Apie tai kalbės Camille Šemiotaitė-Whitaker, kuri nuo pat paauglystės domėjosi rytų kultūromis ir šiandien daugiau nei 15 metų praktikuoja oro jogą.
„Pas mane ateina moterys nuo 16 iki 70 metų amžiaus ir kartais tos 70-metės yra lankstesnės bei stipresnės nei 20-metės. Todėl svarbu ištempti save, padidinti lankstumą kojose, klubuose, pastiprinti nugarą, centrą, sėdmenis, kad atsirastų vienovė kūnui, kad kūnas mums būtų patogus judėti ir mėgautis gyvenimu“, – pasakoja trenerė.
Moksliškai įrodyta, kad fiziškai aktyvūs žmonės yra atsparesni stresui, jiems lengviau susikaupti, geriau koncentruoti dėmesį, tačiau pakankamai judėti kartais trukdo sąnarių sąstingis, nelankstumas, netgi skausmas. Su amžiumi žmogaus organizmas gamina vis mažiau judėjimui itin svarbaus baltymo – kolageno, o jo trūkumas sukelia greitesnį kremzlės nusidėvėjimą, dėl kurio atsiranda skausmai. Pasirodo, pasiekus 60-ies metų amžių, žmogaus organizmas būna netekęs iki 60 proc. kolageno, tad specialistai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.
„Pirmas kolageno tipas labiau skiriamas odai, kaulams, raiščiams, sausgyslėms. Antras tipas skiriamas pačiai kremzlei, todėl yra gerai rinktis papildus, kuriuose būtų ir pirmo ir antro tipo kolagenas, kad turėtume sąnariui visapusišką aprūpinimą. Tik nereikia pamiršti, jog tarpsąnarinis skystis gaminasi mums judant, tad jeigu geriam kolageną, bet visai nejudam, tai efekto mes neturėsime“, – tikina vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Trečiojoje laidos temoje legendinė laidų vedėja Irena Pivoriūnienė pasakos, kad kiekvienas stresas ar neigiama emocija skriaudžia mūsų angelą sargą – imunitetą, nes būtent nuo imuninės sistemos darnos priklauso ar susirgsime, o jei susirgsim, kaip greitai išgysime.
„Aš visą gyvenimą labai stengiausi rūpintis savo imunine sistema. Didžiausias mūsų sveikatos priešas yra laisvieji radikalai, kurie visą laiką gaminasi mūsų organizme. Ir jeigu mes jų neutralizuosime polifenoliais-antioksidantais, tai jie dirbs labai juodą savo darbą, iššaukiantį onkologines ligas, širdies ir kraujagyslių ligas, sąnarių ligas“, – laidoje tikina Irena.
Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto mokslininkai, vadovaujami garsaus profesoriaus, onkologo Robert Thomas, atrinko daugiausiai polifenolių ir antioksidantų turinčius keturis superproduktus – brokolius, granatus, ciberžoles ir žaliąją arbatą, kuriuos patalpinę į kapsules, klinikiniais tyrimais nustatė jų priešvėžinį poveikį.
Yra žinoma, kad polifenoliai ir antioksidantai, mažina ne tik onkologinių ligų, bet ir daugelio kitų lėtinių ligų riziką, nes palaiko imuninę sistemą. Atliktas nacionalinis klinikinis Pomi-T tyrimas pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai ir antioksidantai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir kitus organizmo uždegimo procesus, lemiančius įvairių lėtinių ligų atsiradimą bei vystymąsi.
„Aš kiekvieną dieną, jau daugelį metų, geriu vieną kapsulę per pusryčius ir kitą prieš pietus, nes žinau to naudą. Jeigu mes kartais dėl kažko, kad ir mažiausio menkniekio, susiginčijame, šešias valandas mūsų imuninė sistema jau nebedirba savo darbo, o tik neutralizuoja neigiamas medžiagas, tuos laisvuosius radikalus, kurie pasigamina nuo streso poveikio“, – teigia Irena.
Laida „Pirmi kartai“ – tai puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu ribų nėra! Laidos vedėjo Tomo Grigaičio kalbinami herojai, jų asmeninės istorijos bei pasiryžti pirmi kartai – šeštadieniais, 17 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
