„Žmonės dažnai klausia, nuo ko tu bėgi? Tačiau manau, kad keliavimas atsiranda pas kiekvieną žmogų, tik skirtingu dydžiu – nepažįstu žmogaus, kuris nemėgtų keliauti. Taip ir mes keliavome gal 20 metų, bet tas keliavimas „ant visai“ gimė iš to, kad pavargau nuo ūkininkavimo, verslo, o pakeliavus 2 mėnesius, nesinorėdavo namo“, – pasakojo jis.
Audrius juokavo, kad tokios nuolatinės kelionės – savotiška profesionali benamystė, nes kartais džiaugsmą kelia net ir dviejų kvadratų erdvė.
Tiesa, jis keliauja ne vienas – kiekvienoje kelionėje A. Sutkų palydi žmona Alma. Kitaip nei vyras, ji neatsisakė ir savo darbo.
„Kai pakeliaujame kokius metus, skrendant namo ji sako, kad labai norėtų atostogų – į darbą! Ji kirpėja-stilistė, tad nori įleisti pirštus į plaukus. Ji į Lietuvą ir darbą grįžta kaip į atostogas. Tai – tikras faktas“, – atskleidė A. Sutkus.
Nors daugelis galvojame, kad kelionės – be galo brangus malonumas, A. Sutkus laidoje tam paprieštaravo. Anot jo, visa tai tampa kur kas pigiau tuomet, jei nakvoji kemperiuose ir gaminiesi maistą iš vietinių produktų. Daugiausiai, anot jo, kainuoja vaistai. Iš Lietuvos jų vežtis nė neverta – sunegalavus, keliautojams gali padėti tik vietiniai vaistai.
O subloguoti dažnai gali priversti ir maistas. A. Sutkus laidoje papasakojo apie karčią savo patirtį Malyje.
„Važiuodamas keliu matai, ką vietiniai parduoda tuose kioskeliuose. Atrodo, kad tai – vištiena. Blogiausiu atveju – triušiena, todėl pavalgai. O tada viešbutyje matai, kaip chebra ant laužo šitaip kepasi žiurkes. Tada jau ne nuo to, ką pavalgei, bet ką pamatei, tau paleidžia vidurius mėnesiui“, – neslėpė jis.
Ir nors keliaudamas pamato daugybę įdomių dalykų, A. Sutkus neslėpė – po kelių mėnesių, praleistų svetur, jis su žmona visuomet užsinori grįžti į Lietuvą. „Kuo ilgiau nebūni, tuo labiau nori grįžti“, – sakė laidoje vyras.
Būtent todėl A. Sutkus bent dalelę Lietuvos visuomet turi su savimi: „Kai keliaujame, su mumis iškeliauja 3–4 kepalai juodos duonos. Visą laiką dozuojame ją kartu su lašiniais. Į Kubą vežėmės net grikius. O raugintus kopūstus esu daręs net Čilėje ir Argentinoje.“
Dar daugiau A. Sutkaus pasakojimų bei interviu su žemaitiškai dainuojančia Austieja – jau šį vakarą.
