Nors istoriniuose šaltiniuose Nida pirmą kartą minima jau penkioliktame amžiuje, šiandien mes vaikštinėjame po trečiąją Nidą. Manoma, kad pirmoji Nida buvo įsikūrusi prie Grobšto rago, o po dviejų šimtų metų ją palaidojo smėlio audros.
Tuomet jos gyventojai persikėlė ir įkūrė antrąją Nidą netoli Tylos slėnio, prie kurio šiandien šliejasi Parnidžio kopa. Tačiau keliaujančios smėlio kopos buvo negailestingos ir antrajai Nidai. Gresiant užpustymui, 1732 metais žmonės pasitraukė ir įsikūrė dabartinės – trečiosios – Nidos vietoje.
Paskutinis žmogaus susirėmimas su gaivališka smėlio jėga vyko devyniolikto amžiaus pabaigoje. Jei žmonės savo rankomis nebūtų apsodinę ir sutvirtinę plikų smėlio kalnų, stūksojusių prie Nidos – ypač Urbo kalno, nuo kurio laivus lydi Nidos švyturys, tikriausiai šiandien susitiktume ne trečiojoje, o ketvirtojoje Nidoje... nes ši – trečioji Nida – būtų palaidota po smėliu.
Mannų šeima išgarsino Kuršių Neriją
Pasaulio rašytoju dažnai vadinamo Thomo Manno žvilgsnis neaplenkė ir tuo metu dar mažai žinomo žvejų kaimelio Nidoje. Mažas Lietuvos lopinėlis tarp marių ir jūros, rašytojui tapo ne tik atostogų, bet ir įkvėpimo kūrybai vieta.
Vos kelias vasaras čia praleidusi Mannų šeima išgarsino Kuršių Nerijos vardą ir paliko čia svarbų pėdsaką, kuris prisimenamas ir šiandien.
Apie šį svarbų rašytoją, šiandien pasakojama viename iš Neringos muziejų padalinių.
Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus yra vienas labiausiai lankomų muziejų visoje Vakarų Lietuvoje.
1929 m. vasarą pirmą kartą Nidoje apsilankęs Thomas Mannas su žmona Katia buvo, anot paties rašytojo, „pagauti neapsakomo tos gamtos savitumo ir grožio“. Nidoje ant Uošvės kalno pagal architekto iš Klaipėdos Herberto Reissmanno projektą buvo pastatytas vasarnamis, kuriame rašytojas Thomas Mannas ir apsistojo.
„Jie tiesiog įsimylėjo šią vietą“, – laidoje kalbėjo Neringos muziejai vadovė Dr. Lina Motuzienė.
Nuo 2014 m. muziejuje veikia nauja ekspozicija. Moderniųjų technologijų dėka ji ne tik primena Nobelio premijos laureato gyvenimo bei kūrybos faktus, bet ir poetiškai atkuria jo vasarnamyje praleistų dienų atmosferą.
Nidą pamilo ir kiti kūrėjai
Be to, XX a. pradžioje Nida tapo vokiečių dailininkų, intelektualų pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta; tapytojai, fotografai, rašytojai, aktoriai, kompozitoriai Kuršių nerijoje rado ramybės salą, kūrybinio įkvėpimo šaltinį.
Spingsint žibalinėms lempoms, menininkų globėjo H. Blode‘s viešbučio „dailininkų verandoje“ iki išnaktų būdavo diskutuojama aktualiais meno klausimais, skambėjo muzika ir poezija.
Laidoje „Lietuvos muziejai“ išvysite ir Nidos žvejo etnografinę sodybą, kurioje pristatomos Kuršių nerijos žvejų tradicijos, buitis, pasakojama apie senąją žvejybą, kodėl žvejų šeimos medžiodavo varnas bei išgirsite faktų apie Nidos švyturio bokštą. Visa tai – jau šeštadienį, 16:30 val. per „Lietuvos ryto televiziją“.
