Klaipėdos muziejaus pradžia susijusi su 1924 metų įvykiais, kada krašto lietuvių ir vokiečių šviesuomenė įkūrė Klaipėdos krašto muziejaus draugiją „Memeler Landesmuseum“.
O 1988 metais Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas nutarė Klaipėdos kraštotyros muziejų pavadinti Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi. Čia per kelerius metus buvo įrengta nuolatinė ekspozicija, pristatanti Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto istorinę praeitį.
Šiandien, Mažosios Lietuvos istorijos muziejų sudaro net keli filialai: Pilies ir kalvystės muziejai, tremties ir rezistencijos ekspozicija bei skulptūrų parkas.
Legendoje pasakojama, kad kadaise prie Memelio pilies išorinių vartų kabojo iš geležies nulietas lietuviškas sūrmaišis, kuris buvo naudojamas kaip svarmuo pakeliant ir nuleidžiant vartus.
Kartą apgultyje Memelį nuožmiai laikė Švedijos karaliaus Eriko kariuomenė. Pilies įgula narsiai gynėsi, bet netrukus maisto atsargos išseko, ir apgultieji ėmė vaduotis badu. Iš visų atsargų tebuvo likęs apvalus lietuviškas sūris, ir miesto gynėjams staiga šovė mintis: pasiduoti priešui, ko gero, vis vien teks, nesvarbu, suvalgys sūrį ar ne.
Taigi jie paėmė sūrį, įkišo į maišą, uždėjo ant katapulto ir sviedė į priešo stovyklą. Netikėtai užklupti švedai nustebo: negi apgultieji dar turi amunicijos! Koks gi čia sviedinys atrieda?
Kai pamatė, kad tai sūris, švedai pradėjo tarpusavyje kalbėtis: „Jeigu pilyje yra dar tiek valgyti, kad mėtosi sūriais, tai mes jų neįveiksime. Išmintingiausia būtų nuo Klaipėdos pasitraukti.“
Taip nutarę ir išsidaliję sūrį, suvalgė ir patraukė ten, iš kur atėję.
Šiandien muziejus atviras kiekvienam, norinčiam išgirsti ir sužinoti Klaipėdos krašto istoriją. Muziejus pritaikytas ir negalią turintiems lankytojams. Minint Švyturių metus muziejus išleido specialią knygą, kuri pritaikyta skaitytojams su individualiais klausos bei regos poreikiais.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje rengiamos net 33 skirtingos edukacijos mažiesiems ir suaugusiems.
Kitas muziejaus filialas – kadaise stovėjusi Klaipėdos pilis. Be jos neatsiejama Klaipėdos krašto istorija. XIII a. prie Dangės žiočių Vokiečių ordinas pastatė Klaipėdos pilį. Užvirė šimtametės kovos tarp lietuvių ir vokiečių.
Klaipėdos pilis, tuomet vadinta Mėmelburgu, buvo svarbi Ordino valstybei ir nepalanki Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Šis faktas lėmė dinamišką pilies ir miesto istoriją. Puolimai, gaisrai, perstatymai, modernizavimas – tai buvo Klaipėdos pilies kasdienybė.
Po Septynerių metų karo, Klaipėdos pilis prarado strateginę svarbą ir buvo pamažu apleidžiama. 1770 m. pradėti pardavinėti ir naikinti išoriniai įtvirtinimai. Pastatai naudojami miesto reikalams. Tačiau neremontuojama pilis po truputį pradėjo griūti. Vėliau nugriauti paskutinieji pilies rūmai.
Išskirtinis Klaipėdos Pilies muziejaus eksponatas – žvejybiniai kabliukai bei žvejybiniai įrankiai, rasti Klaipėdos piliavietės tyrimų metu.
„Nežinau Europoje tokios vietos, kurioje būtų galima rasti 900 kabliukų. Dabar jaunimas sakytų, kad čia parduotuvė. Bet ne“, – pastebės Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, archeologas Dr. Jonas Genys, aiškindamas, kad skirtingų kabliukų reikėjo tam, kad būtų sugautos įvairios žuvys.
Šiandien Pilies muziejuje miestiečių gyvenimo atmosferą, madas atspindi renesansiniai kokliai, įvairūs reikmenys, žaislai, buities daiktai, kalvio įrankiai ir dirbiniai bei kurpiaus gaminiai. Čia pristatoma ir restauruota buitinė keramika, rasta kasinėjant senamiestį bei pilį.
Ant vieno žiedo išgraviruotas vardas. Koks – sužinosite laidoje „Lietuvos muziejai“.
Lankytojai čia turi progą pamatyti ir vieną iš svarbiausių bei vertingiausių muziejaus eksponatų – XVI a. auksinį, brangakmeniu inkrustuotą žiedą. Nuo 2003-ųjų tikslioms jo kopijomis už nuopelnus miesto kultūrai yra apdovanojami Klaipėdos kultūros magistrai.
„Mes turime Renesansinį žiedą su rožinio deimanto akute, kuris buvo rastas atraminėje sienelėje per archeologinius kasinėjimus“, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininkė edukatorė Simona Rauktytė.
Klaipėdos Pilies muziejuje – ir solidi modernių technologijų puokštė: interaktyvių kompiuterinių terminalų, projektorių su bene didžiausia Lietuvoje vaizdo projekcija muziejaus patalpose, įgarsintos zonos, įvairios hologramos bei LED ekranai.
Laida „Lietuvos muziejai“ – šeštadieniais, 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
