Kaimo komandoje, kurią į priekį ves Nijolė Pareigytė-Rukaitienė, šįkart išvysime Laimą Tamulytę-Stončę, Algirdą Grudinską-Grūdą bei pačią tikriausią bazilikų karalienę, ūkininkę Rositą Liubomirskienę.
Laima pasakojo esanti „prie ūkio“ – baltaranke jos tikrai nepavadintumėte! Šiuo metu ji laimingai gyvena Daržininkų kaime, todėl yra įsitikinusi, kad į miestą tikrai negrįš. Anot Laimos, mieste galima dirbti ar pramogauti, o štai poilsis geriausias savame kieme.
„Mes turime prūdelį, kuriame įvaikinti karosai auga jau gal 6 metus. Paskutinįkart suskaičiavau net 16 karosų!“ – pasakojo ji.
Kurį laiką pagyvenęs Vilniuje, į gimtąjį Pabradės kraštą, toliau nuo miesto šurmulio, grįžo ir Grūdas. Tiesa, daugeliui staigmena tampa ne tik jo gyvenamoji vieta, bet ir… profesija! Nes, kai nedainuoja, jis remontuoja kitų žmonių namus.
„Kuomet dar gyvenau Vilniuje, antroji mano specialybė buvo virinti laiptasijas. Būdavo atveju, kai susiskambini, atvažiuoji, o žmonės žiūri išpūtę akis, kraipo galvą ir matai, kad galvoja: „Čia tas, ar ne tas?“ (juokiasi) Bet, kadangi manyje klesti paprastumas, aš nesiparinu“, – sakė Grūdas.
Tuo tarpu Vytauto Rumšo jaunesniojo vadovaujamoje miesto komandoje matysime Deividą Meškauską, Algimantą Minalgą-Soliarį ir Kristiną Ivanovą.
Deividas, nors kilęs iš Anykščių, didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Vilniuje, ir miesto šurmulį dievina iki šiol. Tikru vilniečiu iš Fabijoniškių būtų galima pavadinti ir Soliarį, kuris visą vaikystę praleido miesto krepšinio aikštelėse. Tiesa, jis pripažino, kad mielai bent vienai dienai išbandytų įvairius kaimo darbus...
O štai K. Ivanova, nors gimė Kaune, o didžiąją gyvenimo dalį gyvena Vilniuje, savęs nelaiko nei miestiete, nei kaimiete!
Apie svajonę prabilusi K. Ivanova: „Suprantu, kad dirbti galėčiau visą parą“
Nors K. Ivanova gimė Kaune, jau nemažą savo gyvenimo dalį – maždaug 13 metų – ji gyvena Vilniuje, ir būtent šį miestą laiko savo mylimiausiu. Tiesa, daugelis neretai Kristiną sieja ir su dar kitu Lietuvos didmiesčiu.
„Kai man buvo 18 metų, iš Kauno net 6 metams persikėliau į Klaipėdą – įdomu, kad mane iki šiol daugelis laiko klaipėdiete. Žinoma, dėl to tiek Klaipėda, tiek visas mūsų pajūris man yra labai artimas. Klaipėda man – lyg ramybės uostas. Tačiau, kai liko paskutinieji magistro studijų metai, jau ėmiau galvoti – o kur toliau? Klaipėdoje man trūko veiklos, todėl pasirinkau Vilnių“, – prisiminimais dalijosi Kristina.
Šiandien moters grafikas yra itin įtemptas – ji ne tik vadovauja savo grožio salonui sostinės centre ir turi elektroninę parduotuvę, bet ir aktyviai koncertuoja su grupe „Kristal“. Būtent pastaroji veikla skatina keliauti po visą Lietuvą… Tad ko, ilgesnį laiką išvykusi iš Vilniaus, Kristina pasiilgsta labiausiai?
„Labiausiai pasiilgstu savo namų – juk juos kiekvienas susikuriame taip, kaip mums geriausia. Galbūt todėl grįžti į namus man apskritai yra pats geriausias jausmas, koks tik gali būti. Taip pat man labai patinka sostinės senamiestis bei Vilniaus gatvė. Joje jau 10 metų turiu savo grožio studiją, o taip pat čia gausu mano pamėgtų vietų, kuriose – skaniausi blynai bei gardžiausia kava. Jei gyvenčiau kaime, man viso to trūktų“, – atvirauja Kristina.
Tiesa, žinoma moteris neslepia – Vilnius, kaip ir visi didmiesčiai, taip pat turi savo trūkumų.
„Iš kokio mažesnio miesto grįžus atgal į Vilnių, iškart įkrenti į chaosą – tave įtraukia didelis tempas, nuolatinis skubėjimas, savotiškos žiurkių lenktynės. Kartais reikia sustoti, o pabuvimas kitoje aplinkoje dažnai padeda bent kiek pailsėti. Suprantu, kad dirbti galėčiau visą parą, tačiau gyvenant mieste yra labai svarbu žinoti, kada paspausti stabdį“, – įsitikinusi K. Ivanova.
Todėl, nepaisant meilės sostinei, Kristina iki šiol labai mėgsta leisti laiką ir kardinaliai kitokioje vietoje – savo močiutės kaime.
„Visuomet, kai per darbus pajaučiu, jog man reikalingas „restart“ mygtukas, iškart žinau, kad turiu važiuoti į kaimą ir pasėdėti po milžinišku ten esančiu kaštonu. Visą vaikystę praleidau kaime – nebuvo nė vienos vasaros mieste. Todėl man artimi ir visi kaimo darbai – ten įdėta tikrai daug energijos“, – pasakoja Kristina.
Būtent todėl Kristina vis dažniau pasvajoja ir apie nuosavą sodybą… Tad kaip atrodytų tobula sodyba pagal K. Ivanovą? „Miškas, vandens telkinys, medinis namukas ir pirtelė. Man svarbi ir lokacija, kad aplink nebūtų daug namų, gyventojų“, – sako ji.
Kristina, kaip ir jos sesuo Natalija Bunkė, visuomet atrodo ne tik pasitempusi ir elegantiška, bet kartu nesibaidanti ir jokio darbo! Ir, visgi, kuriai seseriai artimesnis miesto gyvenimas, o kuriai – kaimo?
„Mano sesuo yra ūkiškesnė – jai patinka pasikapstyti žemėje, sodinti gėles. Tuo tarpu aš esu labiau miesto žmogus – man patinka patogumas, komfortas. Tik poilsis man geriausias yra gamtoje. Kitaip atsipalaiduoti man nepavyksta. Todėl, jei noriu pailsėti, bet neturiu progos kažkur išvykti, vietoje ėjimo su draugėmis į miestą aš mieliau rinkčiausi pasivaikščiojimą gamtoje“, – pokalbį baigia ji.
O kuri komanda – miesto ar kaimo – nugalės šio antradienio žaidime, pamatysime jau šį vakarą!
