Interviu, bendraudamas su „Go3“ atstovu Žilvaru Zinkevičiumi, Donatas Šimukauskas atskleidė kiek valandų trunka darbo diena, kaip sekasi derinti aktoriaus ir aktorių atrankos režisieriaus pareigas bei kodėl jaunesni kolegos kartais privengia ar bijo jo:
Pirmieji Jūsų vaidmenys buvo užsienio filmuose bei serialuose. Kokios to priežastys?
– Pas mus daug visko daroma kinui, skirtam užsienio rinkoms. Vienas pirmųjų mano vaidmenų buvo japoniškas serialas apie Sugiharą. Japonai kitaip supranta dalykus kine, tad buvo įdomi patirtis.
Kodėl neprasitęsė bendradarbiavimas su Azijos rinka?
– Man atrodo, tai vos ne vienintelis japonų filmas kurtas mūsų šalyje. Kitas buvo P.Korėjos ir japonų bendras filmas, bet ten filmavimas vyko ne Lietuvoje, o Maltoje. Japonai žadėjo sugrįžti, bet iki šiol dar negrįžo (juokiasi). Tai visiškai suprantama, nes kino pramonė yra sudėtinga ir neprognozuojama.
Ar daug kartų teko filmuotis svetur?
– Buvau Maltoje, Baltarusijoje, kai dar nebuvo Krymo reikalų, buvau išvykęs į Švediją, kur filmavausi seriale „Kalifatas“. Vaidinau ten čečėną.
Barzda pinigus pradėjo nešti?
– Būna ir taip (juokiasi).
Kodėl dažniausiai renkatės neigiamus personažus, „blogiečius“?
– Man ant veido parašyta, kad aš nesu gerietis. Gyvenime esu teigiamas, bet kine tas tipažas skiriasi nuo gyvenimo. Man teigiamų personažų gal ir nėra tekę vaidinti (susimąsto).
Kur slypi paslaptis „blogiečių“ vaidmenų sėkmės?
– Kine labai daug veikia išorė. Dažniausiai žmonės kine yra labai bjaurūs arba labai gražūs.
Prie kokių save priskirtumėte?
– Prie bjaurių. Iš esmės, yra tas tipažas, kuris turi bjaurumą, ydą išreikštą veide.
Ar žvelgiant iš profesinės pusės tai nėra blogai?
– Žmonės, kurie manęs nepažįsta galvoja, kad aš esu blogietis. Grubus „gezas“, „mentas“, besikeikiantis, toks kaip mano personažai, kurie žinomi platesnei auditorijai. Net ir tie žmonės, kurie mane menkiau pažįsta iš kino industrijos galvoja, kad aš esu kažkoks neigiamas, piktas. Dažnai net prisibijo pradėti pokalbį ar pradėti bendradarbiavimą.
Ką galėtumėte pasakyti visiems bijantiems?
– Būtų faina, kad manęs nebijotų, bent jau jaunesni kolegos (juokiasi).
Gal tos baimės susiję su kartų skirtumais?
– Visai neseniai dar buvome jauni ir daug žadantys, o dabar jau senstame, pasidarėme vidurinioji karta ir jaunesniems kolegoms galbūt pasidaro sunkiau prieiti, ypač atsižvelgiant į lietuvišką kuklumą.
Ar nėra interesų konflikto, kai būdamas aktorius vykdote ir aktorių atrankos režisieriaus pareigas?
– Tikrai yra tam tikra šizofrenijos forma, aš tą pripažįstu. Per laiką suvoki tam tikras ribas, kaip aktoriaus, taip ir kastingo režisierius per laiką pradedi suprasti daugiau. Aš skaitydamas scenarijų jau iškart matau, kurie aktoriai geriausiai tiktų vienai ar kitai rolei. Man ši savybė labai padeda darant atrankas, kai galvoje matau vizualiai kadrus. Kartais pasitaiko, kad ir save matau viename ar kitame vaidmenyje (juokiasi).
Ar nesulaukiate priekaištų „švogerių kraštas“ ir pan.?
– Sulaukiu. Paskutinis toks priekaištas buvo iš vieno kolegų, kaip pats kastingo režisierius atsirinkai save į policininko vaidmenį. Aš viduje sau pasiteisinimą turiu, bet kartais būna ir kitokia situacija. Pvz. seriale „Ne tau, Martyna!“ rašytojas ir vienas iš prodiuserių Emilis Vėlyvis paklausė ar aš galėčiau atlikti vaidmenį. Atsakiau, kad galėčiau (juokiasi).
„Ne tau, Martyna!“ seriale atliekamas politiko Rainio vaidmuo smarkiai skiriasi nuo ankstesnių jūsų personažų?
– Iš esmės, tai man buvo nearti dirvonai. Kiek man teko susidurti su politikais, tai aš juos daugiau buvau matęs ekrane, nei tokių žmonių pažįstu realiam gyvenime. Praeity esu vaidinęs Druskininkų merą ir viskas. Todėl man buvo įdomu pasigilinti į psichologiją šių žmonių. Aš pasiėmiau konkretų politiką, kurį panagrinėjau ir jo pagrindu pasidariau savo personažą. Mano supratimu, man visai gerai gavosi atvaizduoti, bet aš tikrai nesakysiu kas jis toks, nebent atspėtų kažkas (juokiasi).
Rinkimų fone vyksta siužetas, nors pagrindinė tema yra kartų konfliktas. Ar ji išsivystė eigoje ar nuo pat pradžių buvo taip sumanyta?
– Iš esmės tai buvo sumanymas, kad bus tėvo ir dukros konfliktas ir plius papildomi veiksniai. Politiko gyvenime svarbiausias etapas yra rinkimai, todėl daugumai situacija tiko ir pasiteisino sprendimas. Kartų konfliktų ir daugiau yra, tėvo ir senelio, visos kartos konfliktuoja.
Filmavimo metu teko dirbti su dviem „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatais. Kaip vertinate tokią patirtį?
– Nebuvo tokio vadinamo „pasikėlimo“. Aš net nežinau ar taip būna Lietuvoje, nes kas dirba, tai dirba. Svarbiau suinteresuotumas, kiek savęs atiduodama darbui. Kartais nebūtinai svarbiausiu būna apdovanotas aktorius, bet tas, kuriam labai svarbu yra ir kitus kolegas geba uždegti.
Dažniausiai šia funkciją atlieka režisierius, bet šiame seriale tikrai visi dirbo nuoširdžiai ir Domas (režisierius) sugebėjo uždegti aktorius, kad visiems būtų įdomu. Buvo žmonių, kurie net atvykdavo iš toli pvz. Klaipėdos filmuotis, kad ir vienai pamainai.
Visa aktorių komanda pasakojo kaip sunku buvo filmuotis, bet vienintelis jūs pasakėte, kad ne.
– Šimtu procentų yra tiesa. Aš atsimenu tik tai, kas buvo faina, aš negaliu prisiminti neigiamų dalykų. Man keista, kad kolegos skundėsi kaip buvo sunku, na nebuvo idealiausios pasaulyje sąlygos, intensyvus tempas, įtemptas projektas ir būdavo dienų kai reikėdavo daug nufilmuoti, bet man vis tiek būdavo faina. Nors teko ir laukinius gyvulius filmuoti ir saugotis, kad neįminti kažkur (juokiasi). Gal aš kitaip vertinu, man kuo daugiau darbo, tuo įdomiau. Pamenu, kai buvo karantinas, tada buvo sunku, nes nebuvo darbo.
Po karantino visi darbai džiugina?
– Kaip ir visiems pasitaiko pervargimo etapų, bet jeigu yra dvylikos valandų darbo diena, tai aš esu laimingas. Aš darau darbą, kuris man patinka.
Koks būtų Donato Šimukausko patarimas kaip po dvylikos valandų darbo dienos jaustis gerai?
– Svarbiausia yra daryti tai, kas tau patinka. Jeigu darai, ne tai kas patinka, tai ir po valandos darbo būsi pavargęs. Manau, kad šiuolaikinė visuomenė ir šiuolaikiniai darbdaviai ir eina link to, kad mėgstamą veiklą monetizuotų ir paverstų darbu. Aš tikrai nesu vienintelis, kuris dirba mylimą darbą (juokiasi).
Rinkimų įkvėptas ironiškas serialas „Ne tau, Martyna“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, 21.30 val. per TV3 arba „Go3“ televizijoje.
„Ne tau, Martyna!“ seriale be Donato Šimukausko vaidina Sofija Gedgaudaitė, Liubomiras Laucevičius, Andrius Bialobžeskis, Vaida Baranovė, Valentinas Krulikovskis, Renata Kutinaitė – Bartkienė, Vytautas Kaniušonis, Monika Survilaitė, Petras Kuneika, Andrius Žiurauskas, Kęstutis Stasys Jakštas, Sakalas Uždavinys, Mindaugas Papinigis ir kiti.
