Pandemijos laikotarpis, kurio metu Merūnas negalėjo koncertuoti, puikiai atskleidė tai, ko jam trūksta – iššūkių ir adrenalino. O juk statybose viso to gausu.
„Miesčionis užsimanė būt kaimiečiu. Buvo labai ilgos diskusijos – Vitulskienė labai ilgai laukė savo ir mano brandos, kol, galiausiai, nusprendėme pyragus kepti kažkur toli nuo miesto“, – apie idėją, kaip gimė mintis pasistatyti sodybą, sakė jis.
Tiesa, iš pradžių jie svajojo tik apie nedidelę sodybėlę. Deja, laikui bėgant, projektas kaip reikiant išaugo ir tapo kone dvigubai didesnis nei buvo planuota iš pradžių!
„Kad ir kaip juokingai skamba „Merūnolendas“, man tai yra mano šeimos ateities kūryba. Nepaprastas jausmas, kai kažkas čia įvyksta, ir tu jau gali tai paliesti. Kai supranti, kad tavo vizija materializuojasi“, – sakė Merūnas.
O šiandien statybos jį lydi kiekviename žingsnyje. Net tuomet, kai pasirodo scenoje.
„Jeigu jūs galvojate, kad ant scenos dainuodamas aš galvoju tik apie natas arba kaip atlikti gerai kūrinį, tai tikrai ne. Aš galvoju ir apie tai, ką padaryti, kad netelkšotų mano sklypas“, – juokėsi pirmojoje laidoje M. Vitulskis.
Naujuoju šeimos pirkiniu patenkinta ir Merūno žmona Erika Vitulskienė. Tik, kitaip nei Merūnas, ji save laiko ne gamtos žmogumi, tad čia mato kur kas daugiau iššūkių…
„Esu visiškai ne gamtos žmogus. Negalėčiau nieko pasodinti ir užauginti, kas išaugtų į padorų augalą ar daržovę. Visą gyvenimą augau prie gatvės, šalia veiksmo, mašinų. Man patinka, kai aplink yra žmonių – aš juos myliu! Man patinka girdėti šurmulį ir žinoti, kad esu ne viena, ir, jeigu kas, visada prisišauksiu pagalbos. Čia aš esu vienkiemyje ir tai mane labai gąsdina“, – pripažino žinoma moteris.
Anot Erikos, ne visi žino, tačiau jos ir Merūno būdas apskritai yra kardinaliai skirtingas.
„Net kai kartu grįžtame iš kelionės, draugams apie ją pasakojame skirtingai. Jie net pasitikslina, ar mes abu buvome toje pačioje kelionėje (juokiasi). Mes tikrai esame kardinaliai skirtingi žmonės. Jis – menininkas, nuolat besidžiaugiantis gamta, o aš galiu atkreipti dėmesį į tai, kaip gerai išcementuotas bėgimo takelis“, – juokėsi Erika.
O štai Merūnas būtent čia tikisi įsikvėpti jėgų naujiems darbams scenoje ir mėgautis gamta. Visgi, tai pavyksta ne visuomet – sodybos statybos padovanojo jam ne vieną rimtą galvos skausmą.
„Kliurkų čia yra be galo daug. Bemiegės naktys, meistrų paieškos… Džiaugiuosi, kad gerų specialistų yra, bet juos surasti yra be galo sunku. Iki tų širdžiai mielų ir malonių atradimų yra labai daug klystkelių“, – pasakojo jis.
Vienas iš jų – nuvirtusios sienos. Negana to, nuvirtusios tada, kada jau reikėjo dengti stogą!
„Visada taip juokinga, kai atvažiavę statybininkai kaltina prieš tai buvusius. Visuomet įeina rimti vyrai, kurie vėliau irgi pridaro broko, o sekantis meistras po jų sako: „Tai koks čia slunkius darė?“ – juokėsi Merūnas.
Ir, visgi, statybų eigoje jis atrado ne tik puikių meistrų, tapusių jo draugais, bet ir pats maloniai ne kartą nustebino E. Vitulskienę.
„Tikrai nėra taip, kad jis – tik menininkas, scenos žmogus, nieko neraukiantis ir nesuprantantis apie statybas. Čia jį stebėdama suprantu, kokį gerą vyrą išsirinkau“, – šypsojosi Erika.
