Kaimo komandai šio vakaro žaidime atstovaus Renata ir Deivis Norvilai bei ūkininkas Manfredas, o miesto – floristikos dizainerė bei TV laidų vedėja Kristina Rimienė, dainininkė Augustė Vedrickaitė ir operos solistas Jonas Sakalauskas.
Miesto komandos narys J. Sakalauskas neslėpė – jo gyvenimo Vilniuje patirtis siekia net 42 metus! Tiesa, buvo laikas, kai jam teko pagyventi ir Klaipėdoje. Ir ne bet kur, o… N. Pareigytės bute! Visą istoriją operos solistas papasakos jau šio vakaro laidoje.
O šiuo metu Kaune, pasirodo, Nijolė turi kaimynę iš kitos komandos – ji ir floristikos dizainerė K. Rimienė apsipirkinėja toje pačioje maisto prekių parduotuvėje! Tad ar negalėtume teigti, kad nesvarbu, kurioje pusėje bebūtume – miesto ar kaimo – iš tiesų Lietuvoje vieni su kitais esame be galo susiję?
Miesto pusę atstovaujanti Kristina sakė, kad ir Kaune gyventi galima!
K. Rimienė pasakojo, kad Lietuvoje mylimiausius miestus turi du. Pirmasis yra Kaunas, kuriame gyvena šiuo metu, o antrasis – Šilutė, kurioje užaugo.
„Savo miestą labai mylėjau. Kol tėveliai gyveno Šilutėje, nuolatos ten grįždavau. Atrodydavo, kad tos gatvės gydo, suteikia poilsį – ten jausdavausi kaip atskiroje respublikoje, kuri yra mano“, – pasakojo ji.
Būtent čia, Šilutėje, Kristina anksčiau dirbdavo ir įvairius kaimo darbus.
„Labai pavydėdavau savo draugams, kurie, atėjus savaitgaliui, šokdavo į traukinį ir važiuodavo į Klaipėdos paplūdimius ar prie šalia esančių tvenkinių.
O mane tėvai vis veždavo arba į kaimą, arba į sodą. Todėl ir bulviakasiai, ir šienapjūtės man yra pažįstama. Tuo metu man trūkdavo to, ką sau gali leisti draugai, bet šieno kvapą, kaip ir galimybę pravažiuoti arklio vežime ant šieno kupetos, aš atsimenu iki šiol.
O kai vykdavo bulviakasis, susirinkdavo visa didžiulė mano mamos giminė. Klasiokės, kurios neturėdavo kaimo ir negalėdavo to patirti, man pavydėdavo. Tai įrodo, kaip kartais neįvertiname to, ką turime visai šalia“, – dalijosi K. Rimienė.
Todėl net ir šiandien, nors jau ilgą laiką gyvena Kaune, Kristina yra įsitikinusi: „Tikrų miestiečių nėra – mes, vilniečiai ar kauniečiai, esame tie patys į didįjį miestą suvažiavę kaimiečiai. Manau, kad daugiau mažiau visų mūsų gyvenimuose yra buvę sąlyčio su kaimu – galbūt čia gyveno kai kurių seneliai, arba mes patys esame kilę iš apylankių.“
Tiesa, dabar prie savo namų Kaune Kristina yra labai prisirišusi. Kad ir kaip smagu būtų išvykti paatostogauti ar pailsėti kur kitur, grįžimo namo ji pripažįsta laukianti visuomet.
„Kaip sako tame juokingame posakyje – ir Kaune gyventi galima (juokiasi). Labiausiai pasiilgstu savo namų, terasos, miesto šurmulio“, – pripažino ji.
O taip pat nuo gyvenimo mieste neatskiriama ir viena svarbi visos šeimos tradicija.
„Tai – rytiniai pusryčiai į lovą, kuriems produktus perkame Zanavykų turguje, prie kurio gyvename. Tai – tiesiog nuostabu, nes, kiekvieną kartą į jį eidama galvoju, ką naujo ir skanaus ten rasime, kuo šįkart kvepės mūsų namai. Būdama kitur, to tikrai pasigendu“, – atskleidė Kristina.
