Dabar pagrindinė Princesės iš Kauno Karinos veikla – dukrelės auginimas.
„Nors auginu, vaiką, niekada nepamirštu, kaip reikia būti moterimi. Todėl mėgstu dažytis, puoštis ir visada atrodyti gražiai“, – prisistatė Karina.
Blizgius drabužius mėgstanti tamsiaplaukė vieną blizgučiais puoštą suknelę pasiėmė ir vykdama į kaimą.
„Man atrodo, reikia šitą suknelę pasiimti į kaimą ir parodyti kaimiečiams, kas yra mada“, – sakė ji.
Spėliodama, kaip gali atrodyti į jos namus atvyksianti Princesė, projekto dalyvė Audronė svarstė, kad mergina, ko gero, primins pupytę.
„Figūrytė, krūtinytė, užpakaliukas“, – vardijo Pelenė.
Kaunietei atvykus į kaimą, jos laukė Audronės ir jos mamos Stasės puoselėjamas ūkis.
„Mano pagrindinis darbas – individualios priežiūros darbuotoja. Rūpinuosi neįgaliaisiais, senyvais, demencija sergančiais žmonėmis. Darbas – ne iš lengvųjų“, – pasakojo Pelenė.
Fiziškai ir emociškai ypač varginantį darbą dirbanti moteris svajoja įtampą nusimesti ekstremaliais potyriais. Gerą širdį ji išlieja rašydama eiles, o menišką sielą – restauruodama senus baldus. Išmėginti šią labiau malonumą, o ne darbą primenančią veiklą Audronė pakvietė ir Kariną.
Nors kaimo darbai nepasirodė ypač sunkūs, iš Princesės lūpų vis išskrisdavo keiksmažodis – tai vartai neatsidarė, tai galva suskambėdavo, trinktelėjus į vazonus, tai laidas iškrisdavo iš žoliapjovės.
Kol Karina darbavosi kukliame Audronės ūkyje, ji mėgavosi pilvo šokiais, su Princesės mama. Viena kitai komplimentų negailėjusios moterys susidraugavo, o vėliau kartu netgi ėjo apsipirkti.
Kokią dovaną gavo Audronė, kodėl šypsena nepuošė Karinos veido ir kaip šalinant medžio laką galima pasidaryti manikiūrą – naujausioje projekto „Pelenė princesė“ dalyje jau LNK.LT.
