Kovo viduryje J.Chanas atkreipė į save socialinių tinklų vartotojų dėmesį dėl nevykusios nuotraukos iš susitikimo su gerbėjais: aktorius jose atrodė pasikeitęs, stipriai pražilęs. Socialinių tinklų vartotojai visame pasaulyje ne juokais sunerimo, ėmė apgailestauti dėl negailestingo laiko ir linkėjo didžiajam Honkongo aktoriui sveikatos.
Čia nori nenori teko prisiminti, kad nesenstančiam Jackie jau septynios dešimtys, o laikas savaip nutašo kiekvieną – niekas neapsaugotas nuo senatvės. Ypač J.Chanas, kuris visą gyvenimą nugyveno tiesiog be apsaugos: dėl įpročio filmuose savarankiškai atlikti visus triukus drausti jo gyvybę jau seniai atsisako net labiausiai į riziką linkusios kompanijos.
Aktorius sako, kad jo kūne nuo viršugalvio iki kojų pirštų galiukų neliko nė vieno kaulelio, kuris nebūtų bent kartą lūžęs.
Jis netgi rado būdą rizikingo filmavimo padarinius paversti atrakcija: klasikinius J.Chano filmus, tokius kaip „Dievo šarvai“ („Armour of God“), žiūrovai paprastai žiūrėdavo iki paskutinio kadro, nes tuomet būdavo parodoma nesėkmingų – ir labai trauminių – dublių atkarpa.
Dėl svaiginamos aktoriaus karjeros ir daugybės traumų šiek tiek primirštama, kad J.Chanas yra ne tik aktorius, bet ir tokia figūra, apie kurią sakoma „Renesanso žmogus“. Viso pasaulio žiūrovai žino, kad jis režisuoja ir prodiusuoja savo filmus, tačiau ne visi žino, kad Jackie pats kuria ir atlieka juose dainas.
J.Chanas yra išleidęs 20 muzikos diskų – jis tikra kinų popmuzikos žvaigždė. Ir neatsitiktinai būtent šiuo amplua J.Chanas buvo pakviestas pasirodyti per Pekino olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją.
Žmogaus gyvenime viskas, kaip žinoma, prasideda vaikystėje – iš ten ir Jackie įprotis griebtis visko ir iš karto. Kai berniukui buvo septyneri metai, tėvai jį atidavė į Pekino operos trupę, kurios nariai, be dainavimo, tradiciškai mokosi akrobatikos ir kovos menų.
Tada J.Chanas buvo vadinamas gimtuoju vardu Chanas Kong-sangas – „gimęs Honkonge“.
Atidavę sūnų mokytis tėvai išskrido uždarbiauti į Australiją. Operos mokykloje J.Chanas praleido dešimt metų. Ten jis įvaldė ne tik įvairius menus, bet ir taikomuosius įgūdžius – pavyzdžiui, geležinę drausmę.
Čia jis susipažino su Sammo Hungu (72 m.) ir Yuenu Biao (66 m.), kurie vėliau tapo jo artimiausiais draugais ir partneriais. Sammo Hungo dėka J.Chanas pateko ir į filmavimo aikštelę, kur, be kita ko, vaidino klasikinių Bruce’o Lee (1940–1973) filmų „Drakonas įžengia“ („Enter the Dragon“) ir „Įniršio kumštis“ („Jing wu men“) masinėse scenose.
Nacionalinis dievaitis B.Lee, žinoma, buvo pavyzdys jaunajam aktoriui.
Tačiau iš karto pradėti karjeros kine nepavyko, todėl J.Chanas išvyko pas tėvus į Australiją.
Jackie vardą jaunuolis gavo dirbdamas statybų aikštelėje Kanberoje. Grįžęs į Honkongą J.Chanas dar kartą patraukė į kiną ir įsiprašė filmuotis pas garbųjį prodiuserį Lo Wei, kuris apdovanojo Jackie nauju pseudonimu Chenas Yuenas Longas – „Jau drakonas“.
Šiuo laikotarpiu, aštuntojo dešimtmečio pradžioje, Jackie suvaidino keliuose filmuose, kuriuose ne itin sėkmingai atliko B.Lee antrininko vaidmenį, – tokių tuometiniame Honkongo kine buvo daug. Šiam laikotarpiui priklauso „Police Woman“ („Nu jing cha“) ir „New Fist of Fury“ („Xin jing wu men“) – sezoniniai filmai, kuriuos šiandien prisimena tik ištikimiausi J.Chano gerbėjai.
Proveržis įvyko 1978 m., kai Jackie suvaidino dviejuose Yuen Woo-pingo režisuotuose filmuose.
„Gyvatė erelio šešėlyje“ („Se ying diu sau“) ir ypač „Girtas meistras“ („Jui kuen“) galiausiai parodė jaunajam kung fu meistrui tobulėjimo kelią. Kovotojo talento, neįtikėtino darbštumo, asmeninio žavesio ir temperamento mišinys sprogo, nublokšdamas J.Chaną į nacionalinio žanrinio kino viršūnes.
Jackie pasakojo, kad detaliai nagrinėjo Charlie Chaplino ir Busterio Keatono darbus, – šie aktoriai jam tapo ne tik dievaičiais, bet ir profesijos mokytojais. Ankštas kovos menų filmo ribas praplėtė unikalus humoro jausmas ir į žanro arsenalą įtraukti šmaikštumo elementai. Apie tai, kaip būtent Jackie panaudojo B.Keatono palikimą, šiandien atliekami išsamūs tyrimai.
Tačiau esmė greičiausiai net ne pats humoras ir net ne neįtikėtina ištvermė bei narsa. Tiesiog J.Chanas – sąmoningai ar intuityviai – rado visiškai logišką Azijos kovų kino, kuris po B.Lee mirties išgyveno, atrodytų, neįveikiamą krizę, kelią.
B.Lee buvo daugiau nei kovotojas, jis dar gyvas tapo mistine figūra, kurios kiekvieną judesį gaubė žmogaus dvasios stebuklo aura. Po jo mirties šios savybės akimirksniu įgijo legendinį, mitologinį statusą, su kuriuo varžytis buvo beprasmiška, o ir nebūtina.
J.Chanas atvedė į ekraną naujo tipo herojų – judrų, vikrų, šiek tiek juokingą vyruką, su kuriuo žiūrovui buvo lengva susigyventi. Čia svarbu ir tai, kad šis įvaizdis tiko kone bet kokio žanro filmui.
Apčiuopęs individualų braižą Jackie išplėtojo jį savo režisūriniuose darbuose „Project A“, „Police Story“, „Dievo šarvai“. Palaipsniui J.Chanas ėmė kontroliuoti visus gamybos etapus, tapdamas ne tik režisieriumi ir aktoriumi, bet ir kaskadininku, kompozitoriumi, operatoriumi. Jau devintajame dešimtmetyje „Jackie Chanas“ buvo ne tik vardas, bet ir visavertė viso ciklo įmonė, gaunanti pasakiškas pajamas. Žavesys ir tada, ir dabar padeda Jackie atremti naujųjų laikų iššūkius.
Nepaisant daugybės kaltinimų (matyt, turinčių pagrindą) mizoginiškumu (mizoginija – liguista neapykanta moterims) ir sudėtingų santykių su vaikais, J.Chanas tebėra tautos didvyris, viena pagrindinių Honkongo kino žvaigždžių.
Žinoma, tokiam ambicingam artistui ir sumaniam verslininkui kaip J.Chanas būti net ir pagrindine Honkongo kino žvaigžde buvo per maža. Bandymus užkariauti Holivudą jis pradėjo devintajame dešimtmetyje, tačiau tikroji pergalė buvo 1995 metų „Neramumai Bronkse“ („Hong faan kui“). Režisieriui Stanley Tongui pavyko sukurti Honkongo filmą Amerikoje, išsaugant visus Azijos kinui būdingus bruožus.
Šis filmas padarė J.Chaną žvaigžde Jungtinėse Valstijose, taigi kitas darbas jau buvo „Piko valanda“ („Rush Hour“) su Chrisu Tuckeriu. Filmuodamasis Bretto Ratnerio filme Jackie vis dar tvirtai nemokėjo anglų kalbos, todėl tradicinėje finalinėje nesėkmingų dublių atkarpoje yra ir tokių, kuriuose jis painioja žodžius.
Nuo tos akimirkos J.Chanas tapo laukiamas svečias Holivude, tiesa, dažniausiai pagrindinio herojaus amerikiečio partnerio teisėmis.
Tarp Holivudo laikotarpio darbų – ir „Kaubojus iš Šanchajaus“ („Shanghai Noon“), ir „Aplink pasaulį per 80 dienų“ („Around the World in 80 Days“).
Tačiau svarbiausia menine pergale, ko gero, reikėtų laikyti komercine prasme mažiau sėkmingą „Užsienietį“ („The Foreigner“). Filmą režisavo „Kazino „Royale“ („Casino Royale“) režisierius Martinas Campbellas, kuris sugebėjo atskleisti Jackie dramatinį potencialą ir jo amžiaus pokyčius paversti privalumais.
Namuose J.Chanas, žinoma, taip pat nenustojo dirbti. Vėlyvojo Honkongo laikotarpio kulminacija tapo „Operacija „Zodiakas“ („Chinese Zodiace“). Su šiuo filmu Jackie antrą kartą pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip aktorius, daugiausia kartų paminėtas titruose, – šiuo atveju penkiolika kartų. Anksčiau jis tapo rekordininku dėl akivaizdesnės priežasties – už didžiausią kaskadinių triukų skaičių per karjerą.
Šiandien Jackie vis dar neįtikėtinai aktyvus. Ką tik pasirodė veiksmo filmas „Mirtinas susidūrimas“ („Hidden Strike“), kuriame J.Chano partneriu tapo imtynininkas Johnas Cena (46 m.).
Neseniai pradėtas filmuoti „Karatė vaikio“ („The Karate Kid“) tęsinys, vyksta derybos dėl „Piko valandos IV“. Be to, jis Amerikoje įgarsina filmus – vienas naujausių aktoriaus darbų buvo Splinteris naujuose „Vėžliukuose nindzėse“ („Teenage Mutant Ninja Turtles“).
O jei kalbėtume apie gerbėjų nerimą po socialiniuose tinkluose pasirodžiusių pasenusio Jackie nuotraukų, netrukus iš to paties renginio pasirodė ir kitos nuotraukos, kuriose J.Chanas linksmas bei žvalus, – fotografavimo kampas daro stebuklus.
