Deja, panašu, kad tokia ji bus ne visiems. Atsakingai 19 metų pensijai kaupusi moteris sulaukė nemalonios žinios – neteko pusės pinigų.
Įvairius pamokymus iš politikų ir ekonomistų apie tai, kad senatvės pensijai turėtume kaupti papildomai arba liksime vargšais, girdime jau ne vienerius metus.
Tuo susidomėjusi, kaupti pinigus antros pakopos pensijų fonde ėmė ir Kupiškio gyventoja Nida Šulčienė, kuri šį antradienį pasidalijo neįtikėtina savo istorija.
„Sutartis su pensijų kaupimo fondu buvo pasirašyta 2003-aisiais – po metų prasidėjo mano pirmosios įmokos. Mano atlyginimas buvo žymiai didesnis nei vidutinis, tad kiekvienais metais per tuos 19 metų buvo pervedama truputi daugiau nei vienas tūkstantis eurų“, – pasakojo moteris.
N.Šulčienė buvo įsitikinusi, kad jos pensija bus išties ori. Tačiau atsidariusi savo kaupimo sąskaitą, ji neteko žado.
Per 19 metų Nida pervedė daugiau nei 19 tūkstančius eurų, tačiau, panašu, įvyko pensijų fondų „stebuklas“. Pinigai išgaravo: Nidai liko tik 9950 eurai.
„Rezultatas nenustebino, rezultatas – šokiravo. Šiuo metu pensijų kaupimo fonde yra sukaupta nepilni 10 tūkstančių eurų. Kasmet pervedu po 1000 eurų, o mano grąža – 523 eurai“, – negalėjo patikėti moteris.
Dar labiau Nida nustebo tuomet, kai pradėjo aiškintis, kokia galėtų būti to priežastis. Todėl šiandien ji neslepia – jei tik galėtų, jau šiandien nutrauktų visus privačius kaupimus ir kauptų pati, savarankiškai. Tik bėda ta, kad pasitraukimas iš pensijų fondų antros pakopos – negalimas.
„Ataskaitose visada buvo paaiškinimas, kad investicija nepasiteisino, kad krito kuro kainos, kad pandemija sugraužė, po to karas prasidėjo.
Be abejo, aš tokią investiciją atsiimčiau pačią pirmą dieną, nes prarandi pusę pinigų“, – laidoje dalijosi kupiškietė.
Antroje laidos temoje – netylančios kalbos apie žiūrimiausią metų projektą „Auksiniai svogūnai“.
Juos išdalinęs Arūnas Valinskas nespėja atsakinėti į skambučius, kuriuose – politikų pageidavimai atsiimti laimėtus apdovanojamus. Laidos komanda su dainininku Radžiu keliavo į Seimą ieškoti jų šeimininkų.
Galiausiai, kaip gyvena Rusijos miestas Orskas, kuriame sugriuvo užtvanka?
Viskas pasiekė tokį lygį, jog skęsti ėmė visas regionas. Patys rusai jau neva nustatė, kad dėl užtvankos griūties kalti graužikai – būtent jie ir pragraužė skyles. Tačiau, ar tikrai? O gal graužikai „apmokyti“ Ukrainoje?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pateikė komentarą apie šią situaciją.
„Mūsų vertinimu, paskelbta informacija yra neatitinkanti tikrovės, nes II pakopos kaupime net teoriškai negali būti žmonių, kurie per visą kaupimo laikotarpį nuo 2004 m. būtų gavę neigiamą investicijų grąžą vertę, jau nekalbant apie straipsnyje minimos vertės sumažėjimą.
Nuo 2004 metų, kuomet veikia II pensijų pakopos kaupimas, kaupiantieji susidūrė su keletu finansų krizių, tačiau visų pensijų fondų veikla per ilgesnį laikotarpį yra pelninga. Tą nulėmė profesionalus pensijų fondų valdymas – investicijų ir jų rizikos diferencijavimas, sudėtinių palūkanų efektas, kiti veiksniai.
LIPFA skaičiavimai rodo, kad jeigu kaupimo pavyzdžiu būtų pasirinktas asmuo, jau sulaukęs pensinio amžiaus (68 metų), kuris visą laiką nuo II pakopos įkūrimo kaupė labai konservatyviai, jis vis tiek skaičiuotų teigiamą investicijų grąžą. Tarkime, šis asmuo nuo 2004 metų kaupė mažos akcijų dalies fonde, o nuo gyvenimo ciklo fondų formato įdiegimo 2019 metais – turto išsaugojimo fonde. Net tokiu atveju šiemet kovo pabaigoje jo viso kaupimo investicijų grąža siektų +17 proc. ir sudarytų beveik 1,5 tūkst. eurų.
Asociacijos nariai maloniai kviečia minėto reportažo dalyvę, jai pageidaujant, susisiekti su jos pensijų fondą valdančia įmone ir gauti tikslią informaciją apie jos pensijų kaupimo rezultatus nuo kaupimo pradžios“, – teigė jie.
