Mokslininkas mato ne vieną raktą į sėkmę ir tiki, kad dar ne viskas prarasta. Bet veikti, anot Justo, reikia dabar. Jei skubiai nesiimsime reikalingų priemonių, netrukus ką nors pakeisti bus paprasčiausiai per vėlu.
Pasivaikščiojimo su laidos vedėju Leonardu Pobedonoscevu metu mokslininkas papasakos, kokie procesai lemia klimato atšilimą bei paaiškins, kodėl besikeičiančių orų negalima „nurašyti“ vien cikliškumui. Doc. dr. J. Kažys šiuo metu vykstančius klimato procesus apibūdina kaip itin keblius ir jų poveikį palygina su meteorito nukritimu į žemę.
„Viskas prasidėjo nuo nekalto noro gyventi geriau, būti apsaugotam nuo gamtos. Gamtos ir kai kurių valstybių nustekenimo sąskaita pradėjo augti žmonių gyvenimo trukmė, gerovė“, – laidoje savo mintimis dalijosi klimatologas.
Jo teigimu, dalis valstybių jau suprato, kad būtina kuo greičiau spręsti šią pasaulinę problemą. Tačiau nemažai Afrikos ir Azijos šalių tam vis dar priešinasi dėl labai natūralaus noro gyventi geriau.
Klimatologas laidos vedėjui Leonardui Pobedonoscevui papasakos apie tai, kaip didžioji dalis Ramiojo vandenyno salų jau dabar deda visas pastangas, kovodamos su klimato kaita. Iš turistinės veiklos jos kaupia fondus bei intensyviai ieško, kur ateityje galėtų perkelti savo gyventojus, kadangi kylantis vandenyno lygis grasina jas apsemti.
Kai kurios kitos valstybės taip pat visomis išgalėmis stengiasi stabdyti klimato atšilimą: rūpinasi aplinkosauga, limituoja turistų srautus, mažina iškastinio kuro vartojimą. Kokios tai šalys? Kai kurios iš jų gali būti labai netikėtos!
„Dabar galimi tik du scenarijai – arba visi susiimsime ir didelėmis pastangomis išgelbėsime planetą, arba klimato kataklizmai ir toliau smarkiai didės“, – apie tai, kokia ateitis prognozuojama mokslininkų akimis, užsiminė J. Kažys.
Doc. Dr. J. Kažys laidoje tikins, kad kovoje su klimato kaita pasigenda tvirtesnės valstybių pozicijos, kurios didžiąją atsakomybės dalį šiuo metu yra užkrovusios ant vartotojų pečių.
Televizijos žiūrovai sužinos ir keletą gana netikėtų faktų, kurie galėtų padėti mūsų planetai. Tarkime, kodėl geriau valgyti kiaulieną, o ne jautieną? Kaip tai apskritai susiję su klimato kaita?
Vienas iš būdų, siekiant prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, yra tvaresnis gyvenimo būdas. Doc. Dr. J. Kažys pats stengiasi gyventi itin tvariai. Vyras neturi mobiliojo telefono, o su aplinkiniais bendrauja kitomis priemonėmis. Kokie yra jo tokio gyvenimo būdo pasirinkimo motyvai? Ar noras padėti planetai – vienintelis argumentas?
Apie galimus verslo modelius, kurie taip pat prisidėtų prie kovos su klimato kaita, televizijos žiūrovams papasakos ir SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas. Kartu su laidos vedėju Leonardu jie apsilankys Vilniuje įsikūrusiame tvariame ir aplinkai draugiškame edukaciniame bendruomenės centre „Miesto laboratorija“. Dviejų vyrų pokalbio metu bus aptartos tvaraus verslo tendencijos, rizikos ir galimos naudos.
