Dr. I. Plikusienė papasakos, kaip prasidėjo jos kelias į mokslą. Taip pat moteris atskleidė, kokių savybių reikia, jei siekiate mokslo aukštumų. Laidos žiūrovams ji aprodys ir Biologinių jutiklių laboratoriją, kurioje vyksta pagrindiniai tyrimai. Būtent čia buvo atliekami esminiai eksperimentai, kurie mokslininkei pelnė pasaulinę šlovę.
Kai visą pasaulį kaustė COVID-19 pandemija, dr. I. Plikusienė kartu su bendraminčių mokslininkų komanda nuo viruso tikrai nesislėpė. Negailėdami laiko ir jėgų, jie stengėsi išsiaiškinti tinkamiausias metodikas, kurias panaudojant būtų galima sukurti biologinius jutiklius, skirtus greitajam COVID-19 susirgimui nustatyti.
Biologiniai jutikliai – tai mažyčiai prietaisai, kuriuose naudojamos biologiškai aktyvios medžiagos. Kaip laidoje pasakos mokslininkė, tokių prietaisų kūrimas ir tobulinimas yra labai svarbus, nes padeda laiku diagnozuoti ligas – dar prieš joms prasidedant. Ir tai liečia ne tik COVID-19!
Laidos žiūrovams dr. I. Plikusienė papasakos, kaip pandemijos metu atrodė visas darbo procesas, kaip vyko koronaviruso tyrinėjimai bei supažindins, kaip atrodo mokslininkų kasdienybė dabar, pandemijai pasibaigus. Ar iš tiesų, kaip daugelis mano, ji yra nuobodi ir monotoniška? Iš kur mokslininkai savo darbe semiasi motyvacijos?
„Kai visuomenę ištinka esminė problema, ji atsigręžia į mokslininkus. Jie gali surasti atsakymus į daugelį kylančių klausimų“, – laidoje kalbėjo dr. I. Plikusienė.
Taip pat laidos vedėjas Leonardas Pobedonoscevas kartu SEB banko vadove Sonata Gutauskaite-Bubneliene diskutuos, su kokiais išankstiniais stereotipais neretai tenka susidurti kalbantis moterų lyderystės tema.
Nors Lietuvoje ir pasaulyje vis daugiau moterų užima aukštas vadovaujamas pareigas, tačiau statistika rodo aiškią vyrų vadovų persvarą. S. Gutauskaitė-Bubnelienė pabrėš, kad labai svarbu atsisakyti vyraujančių stereotipų, nes tai vis dar trukdo atrasti talentus tarp moterų. Vadovė taip pat papasakos, kokią įtaką darbo procesui daro lyčių lygybė.
Pasirodo, kad pagal tam tikrose mokslo sferose dirbančių moterų skaičių, Lietuva išsiskiria ir yra tarp lyderių visame pasaulyje. Kas tai lemia? Tačiau dar yra ir tokių sričių, kuriose būtina pasitempti. Kokios jos? „Mokslas priklauso visiems! Jis nepriklauso nuo rasės, lyties, šeimyninės padėties ar seksualinės orientacijos“, – laidoje mintimis dalijosi dr. I. Plikusienė.
Nebus išvengta ir mokslo lyginimo su verslu. Kaip šiose dviejose srityse skiriasi rizikų valdymai? Kodėl vykdant mokslinius tyrimus svarbu, kad grupėje būtų kuo daugiau asmenų, turinčių skirtingą nuomonę? Ar ta pati teorija galioja ir versle?
