Neseniai Lietuvos kino teatruose pasirodžiusi režisieriaus J.Krisiūno komedija „Draugų lažybos“ pasakoja vyriškos draugystės istoriją. Į klasės susitikimą atvyksta buvę mokyklos draugai, kurių kiekvieną gyvenimas lamdo savaip.
Sėkmės lydimas verslininkas Karolis įtaria žmonos Kotrynos, kurią suvaidino aktorė Gelminė Glemžaitė, neištikimybę. Reklamų režisierius Šampūnas niekaip neišsirenka moters, su kuria norėtų būti. Tankas, nors ir užsigrūdinęs karininkas, gyvena su mama ir kiekvieną kartą, išvydęs moterį, suskystėja.
Darbą praradęs trijų vaikų tėvas Princas su žmona laukiasi ketvirto kūdikio ir suka galvą, kur uždirbti pinigų. Susitikimo vakarą gerai pasilinksminę, o širdyje dar ir jausdami, kad reikia keisti savo gyvenimą, seni draugai susilažina. Visos trys lažybų užduotys labai daug ką pakeis.
Filmo režisierius tikino, kad juostos sėkmė vienareikšmiškai priklauso nuo pagrindinio ketvertuko. Visi personažai, o ir aktoriai yra labai svarbūs.
„Man nusišypsojo sėkmė surinkti labai talentingus vyrus, – sakė jis. – M.Stonkus idealiai atitiko Karolio personažą, kuris vieną dieną suvokia, kad besąlygiška karjera ir sėkmė – dar ne viskas.
J.Jankevičių televizijoje matome visada pasipuošusį, blizgantį ir laimingą. O koks jis būna, kai išsijungia kameros?
A.Žiurauskas idealiai atitiko užrūdijusio senbernio personažą! Rodos, tai prieštarauja jo asmenybei, tačiau Andriaus talentas leido sukurti vieną juokingiausių personažų.
V.Krulikovskis – Princas. Na, mums reikėjo aktoriaus, kuris galėtų dainuoti. Be to, Valentinas gali suvaidinti bet ką, jis be galo atsidavęs savo profesijai.“
Daugiavaikį tėvą filme suvaidinęs V.Krulikovskis neabejoja, kad visi vyrai iš tiesų yra berniukai, o berniukai dažniausiai būna išdykę.
„Turiu šešerių metų sūnų, stebiu jį ir matau, kaip jam nuobodu gyventi teisingai. Blogiausia, ką gali padaryti, tai liepti, kad jis darytų tai, ko tu nori. Mūsų norai varžo ir riboja vaikų laisvę. Užaugę jie supranta: tėvai juos apgavo, jie jų klausė, o iš tiesų viskas yra visai ne taip. Žmogus sprendimus turi priimti pats.“
Sprendimų priėmimo laisvės temą komedijos žiūrovai iškapstys iš juokingų situacijų. Juk sakoma, kad iš tiesų juokas gali slėpti labai didelius ir rimtus dalykus, o apnuogintas kūnas – tapti laisvės metafora.
Išsirengti nuogai toje vietoje, kur esi, – būtent tokia lažybų užduotis laukia J.Krisiūno komedijos personažų.
„Nusimesti drabužius neįprastoje vietoje yra iššūkis. Tai, be abejo, dažniausiai šokiruos aplinkinius, bet filme mūsų apsinuoginimas nebuvo ekshibicionizmo priepuolis“, – sakė V.Krulikovskis.
Narcizą reklamos kūrėją filme suvaidinusiam J.Jankevičiui atrodo, kad nuogumas kine yra flirtas su žiūrovais. Šiandien nuogybių galime išvysti lengvai ir labai daug, todėl nebelieka paslapties.
Justinas sakė, kad nuogumas pozityvus tada, kai yra į ką žiūrėti. „Vaidinu antrame J.Krisiūno filme ir antrą kartą teko apsinuoginti, atrodo, režisierius tiksliai užuodžia akimirką, kai būnu storiausias, taigi tenka dėti šakutę į stalčių, mėnesį bėgioti ir sveikai valgyti.
Negaliu pasakyti, kad variantas išėjo tobulas, tačiau, panašu, režisieriui tiko“, – juokavo vis dažniau kino aikštelėje pasirodantis televizijos laidų vedėjas.
Aktoriui M.Stonkui apsinuoginti filme nebuvo sunku.
„Ką jau ten. Aš ant arklio nuogas kino aikštelėje esu jojęs, pereiti nuogam per biurą man vieni niekai“, – juokėsi jis ir pridūrė, kad nusimesti drabužius kino aikštelėje visai kas kita, nei išsirengti nuogai teatro scenoje.
Nuogybės teatre jį erzina. Aktorius sakė, kad pats to nedarytų. Kietą karininką Tanką suvaidinęs A.Žiurauskas kine apsinuogina ne pirmą kartą.
„Jei nori papasakoti istoriją apie nuogai išsirengusius žmones, apsirengęs jos nepapasakosi, – šypsojosi jis ir pasakojo, kad kino aikštelėje dirbantys žmonės tokiuose epizoduose būna itin diskretiški. – Turiu pasakyti, kad nejauku tik pirmąsias penkias filmavimo minutes, paskui apsipranti ir tada jau tik nori, kad scena būtų greičiau nufilmuota.“
Juostos režisierius sakė, kad nemėgstu lėkštų, banalių scenarijų. „Esu jautraus, nuoširdaus, jausmingo kino šalininkas. Tad ir komedijose man svarbu, kad žiūrovas ne vien kikentų pusantros valandos, bet ir galėtų šiek tiek susimąstyti, gal net ašarą nubrauktų“, – sakė jis.
Filmas be emocijų jam atrodo tuščias. Režisieriui patinka įsijausti į pagrindinių herojų istorijas, kartu su jais išgyventi filmo įvykius. „Juokiuosi ir džiaugiuosi, kai jie kvailioja arba kai jiems sekasi, jaučiu liūdesį, kai ištinka nelaimė“, – sakė J.Krisiūnas.
Aktoriaus darbas, teigė V.Krulikovskis, susideda iš daugybės dalykų. Svarbiausia – jį gerai atlikti, nepaisant, ar vaidmuo yra pagrindinis, ar antraplanis.
„Karjeros pradžioje gal labiau galvoji apie save, kaip sukurti savo vaidmenį, tačiau kuo daugiau patirties, tuo labiau supranti, koks svarbus yra bendras reikalas. Kas iš tavo gerai suvaidintos scenos, jei visos kitos filmo dalys skęsta. Užtat, jei turi gerą idėją, patarimą, visada dalinkis“, – aiškino aktorius.
Vaidmuo „Draugų lažybose“ jam yra antras didelis darbas kine.
„Mus mokė kurti skirtingus personažus, kad nebūtume visą laiką vienodi. Man tai – profesionalumo klausimas. Tačiau suprantu, kad esama aktorių, kurie nesąmoningai kuria komedijinį vaidmenį, nes jiems duota.
Nuo Charlie Chaplino laikų nelabai kas ir pasikeitė – kai vienas griūna, kitam juokinga. Tai tarsi kodas.
Yra daugybė technikų, kurios naudojamos, kad būtų juokinga. Anksčiau, kai buvau jaunesnis, pasitikrindavau, ar tikrai veikia. Dabar iškart žinau, kas veiks žiūrovą, kada pataikiau į temą, perpratau personažą, jo mintis.“
Aktorius žino, kad egzistuoja požiūris, jog komedija nėra rimtasis kinas, o kvailystės. Vis dėlto profesionaliai sukurti komediją yra sunkus darbas.
„Man komedija yra labiau kaip sportas. Jei matau, kad ji sukurta techniškai, profesionaliai, o režisierius ir aktoriai aiškiai žino, ką daro, komedijos žanras yra labai įdomus“, – teigė Sidabrinės gervės laimėtojas V.Krulikovskis.
Komedijose dažnai vaidinantis aktorius A.Žiurauskas teigė, kad yra tekę kurti įvairius personažus – ir liesus, ir apkūnius, ir rimtus, ir juokingus, ir drąsuolius, ir bailius.
„Kai ateina laikas, iš savo kartotekos ištrauki kurį vieną ir su juo dirbi“, – aiškino jis.
Jam taip pat matyti, kad komedija dažnai kino pasaulyje laikoma prastesniu žanru, ne tokiu meniniu. Tačiau jei komedija susukta smagiai, jei tema įdomi, svarbi, ji tampa geru pramoginiu kinu.
M.Stonkus neslėpė, kad „Draugų lažybų“ filmavimo aikštelėje patyrė daug smagių akimirkų.
„Komandoje dirbo profesionalai, be to, dar ir bičiuliai. Režisierius mums leido improvizuoti. Kai kameros būdavo išjungtos, daug juokėmės“, – pasakojo Mantas.
Trečioje komedijoje nusifilmavęs J.Jankevičius neabejoja, kad režisierius J.Krisiūnas sukūrė filmą, kurio eis žiūrėti visi.
„Nežinau, ką Justinas manyje atrado, kad kviečia filmuotis jau antrame savo filme“, – svarstė režisieriaus bendravardis ir pridūrė, kad aktoriumi tapti jis visiškai neplanavo, o gyvenimas padovanojo galimybę mokytis ne Muzikos ir teatro akademijoje, o scenoje ir kino aikštelėje iš pačių geriausių aktorių.
Paklaustas, ar realiame gyvenime tokia istorija iš tiesų galėtų nutikti, filmo režisierius J.Krisiūnas šypsojosi: „Jaunystėje klausydamas kai kurių istorijų manydavau, kad tai pasakos, išgalvoti, netikri nuotykiai.
Gyvenimo patirtis leido suprasti, kad nieko neįmanomo nėra. Žmogus jau toks sutvėrimas, dažnai jis neprognozuojamas, jo poelgiai ar įvykiai, kurie nutinka, nenuspėjami. Būtent tokias gyvenimo istorijas ir mėgsta žiūrovas.
Kartais, kai tenka ginčytis su aktoriais, kad vienas ar kitas jų personažo poelgis yra nemotyvuotas, aš dažnai būnu kategoriškas ir reikalauju, kad aktorius tiesiog padarytų, ko prašau. Galų gale dažniausiai paaiškėja, kad buvau teisus.“
