Norbertas neslėps – atvažiavę į Kubą, visi dalyviai patyrė šoką. Tačiau tuo metu nė vienas nežinojo, kad po tokios patirties grįžę į Lietuvą, jie sukrėsti jausis tik dar labiau.
Tą patį patvirtins ir Tadas.
„Grįžęs į Lietuvą, tris dienas niekur nėjau iš namų. Man buvo depresija – gulėjau lovoje ir nieko nenorėjau. Tai, kad jei nepakviesi, čia niekas nešoka ir nešoks, buvo akivaizdu. Bet, kadangi šokti salsą kurį laiką buvo mūsų kasdienybė, natūralu, kad mūsų kūnai šokti norėjo ir toliau... Todėl iš namų niekur ir nėjau“, – pasakojo jis.
Projekto dalyvių patirtis Kuboje buvo išties spalvinga – nuo kasdienių repeticijų ir netikėtų apsilankymų ligoninėje iki neįtikėtino vietinių gyvenimo, kurį kiekvienas turėjo progą stebėti iš arti. Tai sustiprino ryšį ne tik su šokių partneriais, bet ir tarpusavyje.
Kambariokais viloje tapę Norbertas ir Tadas džiaugiasi visą laiką puikiai sutarę. O savo kambaryje netgi laikėsi ir kelių taisyklių…
Tiesa, abu jie neslėps – pasiryžti šokti salsą buvo tikras iššūkis. Juk anksčiau šokio jų gyvenime nebuvo tiek daug! Norbertas pasakos vaikystėje lankęs lenkų liaudies šokius, o vėliau save išbandęs ir pramoginių šokių projekte. O štai Tado patirtis ir dar kitokia.
„Kadangi studijavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ten įgavau tam tikrus baleto pagrindus, tačiau tai buvo labai seniai. Tiesa, baleto paskaita vykdavo 8 valandą ryto… Vaidybos paskaita, geriausiu atveju, baigdavosi 22 valandą, o dažniausiai dar ir užsitęsdavo. O tada 8 valandą ryto keltis į baleto paskaitą?.. (juokiasi). Vėliau šiek tiek – du spektaklius – šokau pas Anželiką Choliną. Tačiau tai – visiškai skirtingi dalykai nuo salsos ar net praėjusių metų „Tangomanų“.
Tikra pagalba lietuviams projekte tapo profesionalūs salsos šokėjai iš Kubos. Tiesa, ne visiems atrasti bendrą kalbą buvo paprasta… Ypatingai didelis iššūkis atiteko Norbertui, kurio partnerė nekalbėjo jokia kita kalba, tik ispanų.
„Vertėjas veikė tik mūsų viloje, o kadangi ten ryšys buvo labai prastas, nuvažiavus į kokią nors Havanos vietą, jis iškart nustodavo veikti. Tekdavo viską rodyti gestais. O vos susipažinus su partnere, iškart tapo aišku, kokie bus mūsų santykiai, nes iškart atėjo ir jos vyras, pasipuošęs storomis auksinėmis grandinėmis tiek ant kaklo, tiek ant rankų. Viskas, ko jos bepaklaustum, būdavo lengvai suderinama jam paskambinus“, – pasakojo jis.
Priešingai nei kambariokui, Tadui su partnere labai pasisekė – ji puikiai kalbėjo angliškai, o Tadas laisvu nuo repeticijų laiku mielai ją mokė šnekėti ir lietuviškai.
„Vos susitikome, iškart pradėjome labai gerai vienas kitą suprasti. Man buvo taip lengva! Į kiekvieną repeticiją ėjau su didžiausiu malonumu. Skrisdamas į Kubą galvojau, kad vakarais miego sąskaita eisiu pasižiūrėti naktinės Havanos miesto, barų, klubų.
Tačiau taip suvaibinau su savo partnere, kad nenorėjau nei naktinės Havanos, nei į jokį barą ar klubą – man buvo taip gera repetuoti. Ji man pasakojo istorijas apie Havaną, o aš ja tikėjau“, – sakė jis.
