Ulijana pasakoja, jog projekto anketą užpildė viena. Kadangi ši buvo lietuvių kalba, mergina nesuprato, jog šis sezonas solistams neskirtas. Sužinojusi, jog teks susirasti scenos partnerį, pirmiausiai bandė kalbinti gerą bičiulę, su kuria ir turėjo pasirodyti atrankoje. Tačiau dėl sudėtingos politinės situacijos gimtoje Baltarusijoje šiai niekaip nepavyko gauti vizos ir likus trims dienoms iki atrankų, Ulijana dalyvauti kartu projekte pasiūlė gitaristui Vladislav, su kuriuo dviese prieš trejus metus pabėgo į Lietuvą.
„Kai gyvenau Baltarusijoje, buvau profesionali atlikėja. Taip pat vokalo mokiau ir kitus. Praėjo labai daug laiko nuo tada, kai stovėjau ant scenos, todėl labai norėjau prisiminti tą jausmą. Atėjusi į atranką supratau, kad teks susirasti partnerį. Vladislav tikrai labai talentingas muzikantas, visada susikoncentruojantis į tai, ką daro ant scenos ir siekia sukurti įsimintiną pasirodymą, nors anksčiau ir negrojome scenoje kartu, tikiu, kad esame labai geras duetas“, – pasakoja Ulijana.
Tiesa, Vladislav apie savo scenos partnerę kalba dar drąsiau. Jis įsitikinęs – Ulijana turi nugalėti projektą.
„Kai mes susipažinome, ji buvo dar labai jauna, bet jau tuomet buvo labai gera vokalistė. Baltarusijos kontekste, tokios atlikėjos kaip ji nėra, o jei ir yra, vos kelios. Jos balsas unikalus, ji profesionaliai jį moka valdyti. Neabejoju, ji ne tik turi būti finale, bet gali laimėti visą projektą“, – pagyrų scenos partnerei negaili Vladislav.
Rusų ir ispanų filologiją Vilniuje dabar studijuojanti Ulijana ir muzikantas Vladislav į Lietuvą atvyko iškart po revoliucijos Baltarusijoje. Dabar galimybė sugrįžti į šalį iš jų atimta. Nors dalyviai ir nelinkę prisiminti ten patirtų išgyvenimų, vis tik išduoda, jog likti Baltarusijoje tiesiog nebebuvo galimybių, nes pačiam Vladislav teko patirti, ką reiškia būti pasodintam į Baltarusijos kalėjimą.
„Pagal Lietuvos požiūrį nepadariau nieko, už ką buvau vertas kalėjimo. Bet Baltarusijos požiūris į jų žmones kitoks. Nenoriu plėstis šia tema, ką aš padariau. Tai buvo prieš trejus metus ir aš stengiuosi šitą patirtį pamiršti ir gyventi toliau. Turėjau du areštus, dešimt dienų praleidau kalėjime ir buvo likusios vos dvi dienos iki to, kad ten pasilikčiau dešimtmečiui arba net visam gyvenimui, bet laiku pabėgome iš šalies“, – sako Vladislav.
Duetas prisimena, jog Vladislav suėmimas buvo visiškas šokas jam ir visiems jo bičiuliams. Šalies sistema negailestinga – suėmus žmogų, nesuteikiama jokia informacija, kas jo laukia. Ulijana pasakoja ilgai net nežinojusi, kur dingo Vladislav, kol jo nesurado kalėjime.
„Keliavau po visus miestus Baltarusijoje, bandžiau jo ieškoti visur, kur įmanoma. Nieko nežinojau. Jie tiesiog jį suėmė ir niekam nieko nepasakė. Situacija tuo metu buvo žiauri. Kalėjime kelis mėnesius buvo pasodinta net mano mama. Vėliau ir ji su tėčiu pabėgo iš šalies ir šiuo metu gyvena Lenkijoje“, – atvirai pasakoja Ulijana.
