Ši diena yra išskirtinė vienai garsiai Lietuvos šeimai. Zvonkų šeima pirmą kartą atvyko į laidą su visa šeima, abiem savo vaikais, Kornelija ir autizmo sindromą turinčiu Donatu. „Prieš ateidami čia, mes turėjome gerokai pasitarti ir pagalvoti, viduje nuspręsti, kiek mes norime to viešumo. Bet šitas atėjimas nebuvo apie viešumą, o apie tai, kad Donatas priprastų prie jam neįprastų situacijų. Ten kur daug žmonių, daug šviesų, daug garso ir nepažįstamų. Kai jis nerimauja, jam paaiškinti, kad viskas bus gerai yra neįmanoma, jis šito nesupranta. Todėl matyti, kaip jis tokioje erdvėje nurimsta yra stebuklas. Aš prisijaukinu šitą jausmą, aš noriu pati išmokti būti ramesnė, būti drąsesnė ir tik su mano ramybe jis jausis kitaip, jis jausis ramus“, – kalbėjo Katažina.
Šventinės laidos svečias kunigas Donatas Klimašauskas pasidalino, nuo ko turėtų prasidėti šis vakaras. „Tikriausiai kiekviena šeima turi skirtingas tradicijas, nors visada Kūčios prasideda nuo maldos. Nes tai yra šventas ir ypatingas vakaras. Tačiau nėra šimtaprocentinės taisyklės, kaip šis vakaras turėtų prasidėti. Gražiausia būtų susikibti visiems rankomis ir padėkoti už tai, kas gražiausio įvyko, palinkėti kažkokių dalykų, atsiprašyti, ir žinoma paprašyti Dievo artumo bei palaimos ateičiai. Kūčios – ypatingas vakaras“, – pasakojo kunigas.
Pasigirdus durų skambučiui, į „Šeškinės 20“ namus atvyko Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė su dukromis Barbora ir Elžbieta. Jie dalinosi ne tik savo tradicijomis, bet ir pasakojo, kuris momentas per šventes jiems yra pats gražiausias. „Tas bildesys ir vaikų klegesys iš antro aukšto Kalėdų rytą, tas atlėkimas ir pamatymas tų dovanų po eglute yra tikrai nepaprastas. Na, aišku, gal tai yra žaidimas, niekniekis, bet tai suburia visą šeimą kažkaip ruoštis, kažką daryti“, – dalinosi K. Zmailaitė.
Už itin skanius Kūčių stalo valgius buvo atsakingas virtuvės šefas Rokas Galvonas, kuris į studiją atvyko su savo močiute Veronika. Kalbėdamas apie maisto gamybą, Rokas atskleidė, kuo ši diena jam yra nepaprasta. „Baba man leido daryti pirmuosius patiekalus. Jeigu ne ji, tikriausiai dabar nebūčiau virtuvės šefas. Tėvai neturi laiko būti su vaiku, jis padaro virtuvėje bardaką, gadina produktus, o pas babą buvo galima viskas. Kūčios yra nepaprasta diena, nes galiu gaminti ir valgyti, tuos paprastus, skanius patiekalus su visa šeima – tai ir yra šventinė emocija“, – kalbėjo Rokas.
Laidoje svečiavosi ir Žvagulių šeima: Ąžuolas, Ineta ir du jų vaikučiai Barbora bei Bernardas, taip pat į svečius užsuko Vidas Bareikis ir Indrė Stonkuvienė. Visi svečiai negailėjo nei dainų, nei linksmų savo šeimų istorijų, kurios prasidėjo nuo patiekalų iki juokingiausių gautų dovanų.
„Pernai buvo mūsų ketvirtieji pažinties metai. Galvojau, ką čia sugalvoti, nes parfumerija buvo pirmais metais išdovanota, papuošalai – antrais metais, netikėti kelioniniai siurprizai – trečiais. Ir žiūriu – duonkepė, fantastika, juk namai yra šeimos židinys, o tavo pačia yra duonos kepėja. Keps tą duoną ir bus fantastika. Bet aš turiu gerą intuiciją, kuri man ant peties rėkė, tu durnas, ką tu darai?! Gerai, kad turėjau planą B, nes aš mačiau veidą, kai 150 procentų nepataikiau su dovana“, – juokėsi Vidas, prisiminęs nevykusią dovaną Indrei.
„Man patinka, mes draugaujam su jo ta intuicija. Nes gavusi duonkepę aš iš pradžių net nesupratau, kas čia. Galvojau, kad printeris“, – su šypsena veide kalbėjo Indrė.
