Apie visa tai M. Jankavičius ketina papasakoti ir artėjančiame savo koncertiniame ture, skirtame paminėti 25 metų scenoje sukaktį. Juk būtent prieš tiek metų, Kėdainiuose, kartu su grupe „La Vita“, prasidėjo Manto karjera.
„Esu laimingas už šią patirtį, už grupę „La Vita“ ir tas dainas, už pirmus koncertus, už draugystę, pirmą publiką. Visa tai susideda, todėl šiuose 25 metų scenoje koncertuose apie tai ir pasakosiu. Apie viską, kas įvyko, ir kodėl aš šiandien esu toks, koks esu“, – pasakojo dainininkas.
Minėtame koncertiniame ture Mantas aptars net 12 svarbiausių savo gyvenimo etapų – laidos žiūrovai sužinos, kaip vadinsis ir kuo svarbus bus kiekvienas iš jų.
Savo ruožtu Justinas Jankevičius prisiminė istoriją, kurią Mantas jau kartą yra pasakojęs vieno savo koncerto metu.
„Buvo labai graži akimirka. Tu į sceną pasikvietei bičiulį ir padainavai ne savo dainą, bet tokią, kurią kartu dainuodavote barake. Sakei, kad šiai dainai nė viena neatsispirdavo! Dėl to gitara pradėjau groti ir pats, nes gitara – geriausias būdas ankstyvame amžiuje pažinti moteriškų rankų švelnumą“, – su šypsena pasakojo J. Jankevičius, o Mantas pridėjo, kad tai – tikra tiesa, nes juk ir savo žmoną dainininkas sutiko būtent studentavimo laikais!
7-oje vietoje tarp svarbiausių savo gyvenimo epizodų, Mantas bus nurodęs žodį „chaosas“. Būtent šis laikotarpis, anot dainininko, jam yra ypatingai reikšmingas.
„Svarbu kalbėti ne vien tik apie tai, kaip tavo gyvenime viskas yra faina. Man atrodo, kad mūsų gyvenimas susideda ne vien tik iš fainumo. Ne viskas mano gyvenime taip, kaip atrodo televizijoje. Iš tikrųjų, turėjau labai daug krizių ir didelių asmeninių duobių, nukritimo, alkoholio, nereikalingų santykių, pokalbių, draugysčių. Tai buvo nelengvas laikas. Pasimetimo laikas“, – apie sunkų laikotarpį pasakojo jis.
Tiesa, būtent šiuo chaoso laikotarpiu, M. Jankavičiui buvo pasiūlytas pagrindinis vaidmuo viename populiariausių visų laikų lietuviškų filmų „Tadas Blinda“. Šį vaidmenį aktorius ir pats itin vertina iki šiol.
„Prisiminęs tuometinę savo širdies poziciją, aš tik šiandien galiu pasakyti, kad tie metai buvo kažkokie nesąmoningi – praplaukė kaip koks rūkas, kurio aš negebėjau absorbuoti, suprasti, kas vyksta. Gyvenimas tiesiog ėjo ir mane malė. Šis laikas buvo svarbus – niekada jo nekeisčiau ir neišbraukčiau.
Gal kaip tik paryškinčiau, nes būtent šis laikas formuoja ir padaro dabartį. Šiandien į visa tai noriu pasižiūrėti kaip į dovaną, kaip į žiauriai reikalingus dalykus, o kartu – papasakoti žiūrovams, kaip atsitiko, kad šiandien dar esu gyvas, visu tuo pasidžiaugti ir padėkoti kiekvienam žmogui, kuris su manimi keliavo 25 metus“, – pasakos jis.
