Serialo „Detektyvai: 209“ pagrindiniai veikėjai – policijos partneriai Julius ir Robkė. Julius (aktorius Leonardas Pobedonoscevas) – vyresnis, labiau patyręs ir dažnai jaučiantis nusivylimą savo darbu. Tuo tarpu Robkę (aktorius Deividas Breivė) – erzina tai, kad policijoje per mažai teisingumo ir per daug taisyklių…
Taip partneriams gimsta verslo idėja – už atlygį spręsti kitų žmonių problemas, tampant kietais detektyvais! Kiekviena byla, kurios jie imasi, savaip absurdiška. Tačiau finalas – panašus. Ima atrodyti, kad būtų geriau, jei serialo personažai tos bylos nė nebūtų ėmęsi…
Į beprotiškiausius nuotykius pasiryžusiems leistis detektyvams kompaniją nuolatos palaiko ir viena ypatinga moteris – administratorę Ingą suvaidinusi aktorė M. Noreikaitė.
Būtent jos personažas seriale keisis ir augs labiausiai. O kartu – taps tikra atsvara dviem nuolat šalia esantiems vyrukams. „Mano personažas eigoje labai pasikeičia, perima vadovavimą į savo rankas. Be to, tai – gana netipinis personažas, kaip ir dauguma kitų, esančių seriale. Visi išeina iš rėmų ir yra labai savotiški su savo keistais pasauliais. Juos galima mylėti, galima nemėgti, bet jie yra tokie – hiperbolizuoti ir su savo ydomis“, – pasakoja M. Noreikaitė.
Anot aktorės, naujasis serialas – drąsaus formato, todėl tikrai turėtų patikti ir jauniems žiūrovams. „Taip pat tiems, kurie serialų pasaulyje nori kažko naujo. Dar rekomenduočiau nusiminusiems – turėtų prablaškyti“, – šypteli ji.
Toks pats įsimintinas darbas buvo ir filmavimo aikštelėje. Kaip pasakoja M. Noreikaitė, kūrybiniame procese komanda jautė daug laisvės, o puikią atmosferą sustiprino ir dar puikesni kolegos.
„Su Leonardu ir Deividu dirbti buvo labai smagu! Tai – puikūs partneriai ir geri žmonės. Dar ir labai juokingi (šypsosi). Aikštelėje visada jautėsi atsipalaidavimas ir gera nuotaika, o tai – labai svarbu, nes kūryba ateina tik atsipalaidavus“, – įsitikinusi ji.
Tiesa, tiek kine, tiek ir teatro scenoje vaidinanti Milda neslepia – nepaisant to, kaip tą dieną aktorius besijaustų, atsistojus ant scenos ar prieš save išvydus kameras, dažniausiai visuomet pavyksta persijungti į visai kitą režimą.
„Atrodo, nėra jėgų arba sergi, tačiau išėjus į sceną įsijungia kažkokie resursai. Ir, jei gera pjesė, pasineri į tą gyvenimą. Aišku, vienų resursai didesni, kitų – mažesni. Svarbu nepiktnaudžiauti, o kai esi pervargęs, rasti laiko pailsėti“, – pasakoja ji.
O ar dažnai vaidybos pasitaiko ir realiame gyvenime – tuomet, kai M. Noreikaitė neturi kurti jokio personažo ir tiesiog būti savimi?
„Man rodos mes visi, nepriklausomai nuo profesijos, skirtingose aplinkybėse elgiamės skirtingai. O vaidyba juk ir yra tai – būti tam tikrose aplinkybėse, tam tikruose santykiuose su žmonėmis ir pasauliu. Personažo mąstyme, logikoje. Vaidyboje nėra kažko, ko negalėtum atrasti savyje. Nes, tam tikra prasme, viską perleidi per save. O vaidinti gyvenime nematau prasmės. Laisvu laiku geriau kaip tik prisiminti, kas tu esi, nepasimesti tarp kuriamų personažų ir realaus gyvenimo. Man rodos, daug sunkiau nei vaidinti, gyvenime yra būti savimi“, – sako aktorė.
