Šiandien jau 7-metis berniukas – itin lauktas, ketvirtasis Jelenos vaikas. Deja, jo kelionė į šį pasaulį buvo itin sunki. Nors be gyvybės ženklų gimusį berniuką medikams pavyko atgaivinti, vėliau, viena po kitos, sekė skaudžios diagnozės.
„Tu jautiesi toks bejėgis ir nežinai, ką daryti. Tu tiesiog nebenori gyventi. Jeigu ne vyras – nežinau, kaip būtų pasibaigę“, – šiandien su skausmu prisiminimais dalijasi Martino mama Jelena.
Vaikui nustatyta epilepsija ir krūva kitų diagnozių – vaikystės autizmas, mišrus raidos sutrikimas, kalbos raidos sutrikimas, prieštaraujantis elgesys, miego sutrikimas, valgymo sutrikimas, neurosensorinis vienpusis prikurtimas, šlapimo nelaikymas, glitimo ir laktozės netoleravimas, alergijos maistui, koordinacijos ir judesio sutrikimas…
Vaikas reguliariai lankosi pas medikus ir dalyvauja įvairiose terapijose, kurios per metus šeimai atsieina didžiulius pinigus – net 12 tūkstančių eurų. Tačiau ir to negana – Martnui būtina padėti ir papildomai. Tą, suvieniję jėgas, galime padaryti kiekvienas iš mūsų.
Skaudi šeimos istorija sujaudintų kiekvieną
Visi Jelenos nėštumai baigdavosi taip pat – Cezario pjūviu. O kai moteris ėmė lauktis Martino, gydytojai pranešė ir kitą skaudžią naujieną – ketvirtojo vaiko išnešioti tikriausiai nepavyks. Cezario pjūvio randas tąkart jau buvo pavojingai įsitempęs…
Tai lėmė, kad nuo 16-osios nėštumo savaitės Jelena visą laiką praleido Kauno klinikose – moteriai grėsė priešlaikinis gimdymas. Medikai nusprendė, kad saugiausia moteriai vaikelį būtų išnešioti iki 23 nėštumo savaitės, tačiau, kai ir po to laiko viskas klojosi sėkmingai, nuspręsta šį laikotarpį prailginti.
„Deja, einant 32 nėštumo savaitei, man plyšo randas – dalinai atšoko placenta ir prasidėjo labai stiprus kraujavimas“, – lemtingas akimirkas prisiminė Jelena.
Medicinos darbuotojams teko nedelsiant atlikti skubią Cezario pjūvio operaciją ir gelbėti ne vieną, o dvi gyvybes – ir Jeleną, ir jos vaiką. Deja, vaikas gimė be gyvybės ženklų – prireikė jį gaivinti ir reanimuoti.
Mamos siaubai čia dar nesibaigė – moteris ne tik pati jautė didžiulius fizinius skausmus, bet ir itin prastai laikėsi psichologiškai. Martinas buvo paguldytas į reanimaciją, tad Jelena pirmąsias savo vaiko nuotraukas galėjo išvysti tik vyro telefone…
Ilgą laiką gydytojai apie vaiko būklę moteriai neteikė jokių žinių – vis kartojo, kad kol kas apie tai kalbėti dar ankstoka. Tačiau, po kelių dienų, viena medicinos seselė galiausiai pakomentavo Jelenos sūnaus būklę: „Kokios čia gali būti prognozės, – sarkastiškai atkirto medicinos seselė, – vegetuojančios prognozės“.
Išgirdusi šį atsakymą, Jelena patyrė šoką – nė nebeprisiminė, kaip grįžo į savo palatą. „Pagal tuometinę būklę, buvau nei žemėje, nei danguje“, – atviravo ji.
Kai Martino būklė stabilizavosi, mama su sūnumi galiausiai buvo išleisti namo. Deja, ir čia sunkumai nesibaigė – vaikas niekaip nenustojo klykti, o gydytojams nepavyko nustatyti to priežasties.
„Išbandėme visas technikas: spyruokliavimą kamuoliu, kėdę–sūpuoklę… Baigėme tuo, kad naktimis važinėdavome po miestą tam, kad užsimigdytumėme naujagimį. Niekas negelbėjo“, – pasakojo Jelena.
Tarsi to būtų maža, sulaukęs 6 mėnesių, vaikas patyrė pirmuosius epilepsijos priepuolius. O vėliau medikai tėvams patvirtino ir skaudžią epilepsijos diagnozę. Tačiau net ir po to Martinui ilgą laiką nepavyko pritaikyti tinkamo gydymo – ši problema ėmė spręstis tik tuomet, kai jam suėjo 5-eri. O kur dar daugybė kitų Martiną kankinti ėmusių diagnozių…
„Diagnozės byrėjo viena po kitos. Tai buvo sunkiai gydoma epilepsija, vaikystės autizmas, mišrus raidos sutrikimas, kalbos raidos sutrikimas, prieštaraujantis elgesys, miego sutrikimas, valgymo sutrikimas, neurosensorinis vienpusis prikurtimas, šlapimo nelaikymas, glitimo ir laktozės netoleravimas, alergijos maistui. Šiai dienai dar prisidėjo koordinacijos ir judesio sutrikimas“, – vardijo Jelena.
Širdyse rusena viltis sūnų nuvežti į svajonių kliniką Belgijoje
Kadangi berniukas pats negali nė pavalgyti, Jelena niekuomet negali atsitraukti nuo sūnaus. Taip pat jiedu nuolat lankosi pas gydytojus ir vaikšto į didžiulius pinigus kainuojančias terapijas.
Be nuolatinių logopedo, ergoterapeuto, vaikų psichologo ir kineziterapeuto konsultacijų, Martinui kasdienybę labai palengvintų specialus vežimėlis bei Biopotron lempa, tačiau šiems daiktams šeima šiuo metu reikiamos pinigų sumos neturi.
Taip pat Martino tėvų širdyse nuolatos rusena viltis sūnų nuvežti į Atlantis kliniką Belgijoje, kurioje apsilankę vaikai po čia atliktų procedūrų rodo stulbinamus sustiprėjimo rezultatus.
Kviečiame prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“ ir padėti sunkiai sergančio Martino šeimai. Tai galite padaryti:
„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 – 5 EUR, 1892 – 10 EUR.
Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
