Dešimtąsias vestuvių metines 2015-aisiais J.Garner ir B.Affleckas dar šventė kartu. Po dienos sutuoktiniai pareiškė, kad skiriasi.
Auksinio gaublio laimėtoja J.Garner viena rūpinasi jųdviejų vaikais: dukterimis Violet (17 m.) ir Seraphina (14 m.) bei sūnumi Samueliu (11 m.).
Kai neseniai aktorė filmavosi „Apple TV+“ seriale „Paskutinis dalykas, kurį jis man pasakė“ („The Last Thing He Told Me“), jos atžalos motinos dažnai laukdavo užkulisiuose.
Seriale J.Garner įkūnijo moterį, kurios vyras paslaptingai dingsta, todėl jai reikia vienai rūpintis 16-mete podukra.
– Moteris, kurią vaidinate, iš visų jėgų saugo savo podukrą. Ar taip elgiatės ir su savo vaikais?
– Geriausia, ką galiu padaryti apsaugodama savo vaikus, – leisti jiems patiems pažinti pasaulį ir sukaupti patirtį.
– Ar esate griežta motina?
– Savo atžalas auklėju ne draudimais. Vaikai ir taip susiduria su daugybe apribojimų.
Kai tėvai daug ką draudžia, vaikai tampa nuolankūs, nebeturi jokių troškimų. Vaikai pasiekia daugiau, jeigu tėvai jais pasitiki.
Labai stengiuosi, kad mano vaikai lavintųsi, noriu, kad jie skaitytų knygas.
Vakarais dažnai skaitome visi kartu. Mūsų knygų lentynose – tokios knygos kaip Williamo Shakespeare’o dramos ar Lauros Dave romanas „Paskutinis dalykas, kurį jis man pasakė“.
Pagal jį sukurtas to paties pavadinimo mini serialas, kuriame vaidinu.
– Esate vieniša mama. Kaip rūpinimąsi vaikais suderinate su darbu šio serialo filmavimo aikštelėje?
– Filmavimo aikštelėje mano vaikais buvo pasirūpinta, dėl to galėjau visą dėmesį sutelkti į vaidmenį.
– Kaip jus auklėjo?
– Mano tėvai buvo labai griežti. Negalėjau laisvai mėgautis gyvenimu ir tai buvo normalu. Pavyzdžiui, buvo nepriimtina dažytis. Kai kartą vakarėliui nusilakavau nagus, tėvas privertė nusivalyti.
Tokioje griežtoje aplinkoje išaugusi moteris privalėjo būti nuolanki, negalėjo atskleisti savo tikrojo aš. Vaizdžiai sakant – nedrumsti vandens.
Visuomet jaučiau, kad privalau dėl kažko atsiprašyti, ir todėl anksčiau buvau daug drovesnė. Vis dėlto laikui bėgant sugebėjau to atsikratyti.
– Todėl, kad tapote Holivudo žvaigžde?
– Ne. Tai buvo vidinės brandos procesas.
– Dabar nebereikia atsiprašinėti?
– Taip. Nors esu chaotiško mąstymo žmogus, stengiuosi, kad to niekas nepastebėtų. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad praleidžiu susitikimus arba į juos labai vėluoju. Vienintelė išeitis – ateiti anksčiau sutarto laiko.
– Ar yra klausimų, kurie jums vis dar neduoda ramybės?
– Taip. Tas klausimas – ar daug verta padaryti dėl meilės? Nors man jau 51-eri, atsakymo dar nežinau.
