„Tiesą sakant, apie intymias scenas pradžioje net nemąsčiau – jos scenarijuje itin natūraliai įsipynė. Vėliau pradėjau galvoti: o kaip viskas iš tiesų vyksta, kai jos būna? Man nebuvo tekę su tuo susidurti, bet Marija iškart labai aiškiai pasakė, kad filme kartu dirbs intymumo koordinatorė. Tai buvo labai įdomi ir vertinga patirtis. Padėjo ir suvokimas, kad tai yra darbas, choreografija. Tuomet nereikia perženginėti savo ribų ar imtis aklo fanatizmo, tokio – štai, dabar imsime ir viską labai aistringai padarysime, smarkiai pasistengsime“, – šypsosi Greta Grinevičiūtė.
Skaitydamas scenarijų, apie intymias scenas nesusimąstė ir Kęstutis Cicėnas. „Nelabai atkreipiau į tai dėmesio. Gal dėl to, kad, palyginus su kelių puslapių dialogų scenomis, intymios detalės dažnai sudaro vieną sakinį, pavyzdžiui, „jis nusirengė marškinėlius“. Tad beskaitant tą sakinį praleidi kaip nelabai esminį. Skubėjau išsiaiškinti, kas slėpėsi tarp tų žodžių, kuriais šnekėjo personažai, o ne už drabužių. Kai jau pradėjome kalbėtis apie filmavimus, Marija jautriai pasiteiravo, kaip jaučiuosi dėl tų scenų. Sakau, ai, tai čia viskas gerai. O tada Marija pakėlė antakį: „Kęstai, o tu skaitei scenarijų? Jums reikės daryti tai, kas ten parašyta.“ Man tik tada toptelėjo“, – juokiasi Kęstutis Cicėnas.
„Turėjau idėją šiam filmui pasikviesti intymumo koordinatorę ir viename renginyje apie tai išsikalbėjau su Irma Pužauskaite. Ji papasakojo, kad keliuose projektuose jau dirbo su tuo – Irma yra pirmoji kvalifikuota intymumo koordinatorė Baltijos šalyse. Žinojau, kad mums jos reikia, ir mums labai pasisekė, kad ji galėjo prisijungti prie filmo“, – apie pradžią pasakoja Marija Kavtaradze.
Intymumo koordinatorė Irma Pužauskaitė darbą filme „Tu man nieko neprimeni“ vadina viena geriausių patirčių. „Šiame filme absoliučiai visi – režisierė, prodiuserė, aktoriai – norėjo saugios aplinkos, tad buvo gera dirbti. Turėjome daug laiko ir su Marija atradome labai harmoningą ir spontanišką santykį – aš galėjau techniškai dirbti, o ji man pasakojo, ko norėtų iš kūrybinės pusės. Ir dabar, kai žiūriu intymias filmo scenas, jos atrodo gyvos ir tikros, o taip pat žinau, kaip saugiai jos buvo padarytos. Man, kaip intymumo koordinatorei, labai gera, kad Lietuvoje turime tokį pavyzdį, kad galima kurti etiškai ir spontantiškumas nuo to tikrai nenukenčia.“
„Intymumo koordinatorės buvimas labai daug ką pakeitė. Irma ne tik kalbėjosi su aktoriais apie jų ribas, ji užtikrino, kad visi – ir aktoriai, ir komanda – jaustųsi saugūs, Be to, kartu su ja mes galėjome įsigilinti į kiekvieną intymią sceną. Aptarėme ir repetavome kiekvieną judesį, išryškindami tai, kas svarbiausia. Jai būnant aikštelėje, galėjome išties susikaupti ir tiesiog kurti užuot nerimavę, kad jausimės nepatogiai ar pasimetę“, – sako M. Kavtaradze.
K. Cicėnas pritaria, kad atmosfera filmavimo aikštelėje buvo puiki ir aktorių niekas netrikdė. „Man tikrai nėra įprasta rodyti savo kūną ekrane, tai nėra mano komforto zona. Bet kai sukuriama tokia gera atmosfera ir visi taip saugiai jaučiasi, nerimo nebelieka. Kitu atveju galėtų būti prastai, nes juk įsivaizduokite, kaip viskas vyksta – lova per visą kambarį, tu guli, o operatorius ir garsistas už jos atlošo sutūpę žiūri. Tada ateina patikrinti šviesą, tave pagal poreikį biškį pasukioja, paminko“, – šypsosi jis.
„Teoriškai tikrai galima išsigąsti tokių momentų. Tačiau Marija, Irma ir visa komanda sugebėjo sukurti tokią atmosferą, kad nebeliko jokio keistumo ir nejaukumo. Irma mums labai padėjo net iš techninės pusės – kaip pasisukti norint kažką pridengti, kur padėti ranką ir pan. Arba, pavyzdžiui, išaiškėja, kad kamerai vis kas nors atrodo per greitai arba per lėtai, nors tau atrodo, kad mėgini vaidinti natūraliai“, – atskleidžia K. Cicėnas.
Intymioje meilės istorijoje „Tu man nieko neprimeni“ šiuolaikinio šokio šokėja Elena sutinka gestų kalbos vertėją Dovydą. Tarp jų užsimezga švelnus ryšys, Dovydas ir Elena ima artėti vienas prie kito ir platoniški santykiai pamažu virsta romantiniais. Kai Dovydas atskleidžia esantis aseksualus, jiedu pasiryžta savojo intymumo ieškoti drauge – atrasti savo pačių būdą kurti santykius.
„Tu man nieko neprimeni“ nuo pasaulinės premjeros ir geriausios režisūros apdovanojimo prestižiniame „Sundance“ (JAV) festivalyje jau apkeliavo tarptautinius Stambulo (Turkija), Sidnėjaus (Australija), Karlovi Varų (Čekija), Taipėjaus (Taivanas), „Atlantidos“ (Maljorka, Ispanija), „Naujųjų horizontų“ (Vroclavas, Lenkija), Durbano (Pietų Afrikos Respublika), „Love and Anarchy“ (Helsinkis, Suomija), Batumio (Sakartvelas), Atėnų (Graikija), Hamburgo (Vokietija), Ciuricho (Šveicarija), BFI Londono ir kitus kino festivalius. Filmas yra Lietuvos pretendentas siekti „Oskaro“, o Europos kino akademija jį atrinko į kūrinių, besivaržančių dėl Europos kino apdovanojimų nominacijų, sąrašą.
Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Greta Grinevičiūtė ir Kęstutis Cicėnas, filmo režisierė Marija Kavtaradze taip pat yra ir jo scenarijaus autorė, filmo operatorius: Laurynas Bareiša, dailininkė: Sigita Šimkūnaitė, prodiuserė: Marija Razgutė („M–Films“). Filmo gamybą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, jis kuriamas bendra gamyba su Ispanija ir Švedija.
Šis filmas – antrasis Marijos Kavtaradze pilnametražis darbas. Jos pirmojo kūrinio „Išgyventi vasarą“ (2018 m.) tarptautinė premjera įvyko Toronto kino festivalyje, o vėliau, pelnęs pripažinimą ir namie, filmas apkeliavo daugybę tarptautinių festivalių, pelnė publikos ir žiuri apdovanojimų, jo rodymo teises įsigijo nemažai užsienio televizijų ir namų kino platformų.
