Apie tokį sukrečiantį teismo sprendimą šį antradienį viešai pirmąkart prabils ne tik Dovilė – nužudytosios Nedos draugė, vienintelė išdrįsusi kalbėti viešai. Laidoje po skaudžios dukters netekties laidos filmavime pasisakė ir nužudytosios Nedos mama, jau daugybę metų kenčianti ne tik sielvartą, bet ir depresiją bei krūvas kitų ligų. O šiandien, jos dukros žudikėms išėjus į laisvę, moteris nė nebegali jaustis saugi.
Kaip paaiškėjo, už gerą elgesį Panevėžio moterų kalėjime, kraupų nusikaltimą įvykdžiusios dvi merginos – Viktorija Lietuvninkaitė ir Viktorija Vaitiekaitytė – perkeltos į pusiaukelės namus. Tai – specialus kalėjimo padalinys, kuriame gyvenimas vyksta taip, kaip laisvėje.
„Kai iš Lietuvos kalėjimų tarnybos gavome laišką, kad jos perkeliamos į pusiaukelės namus, mums buvo pateikti 8 punktai, ko mes galėtume prašyti, siekdami nuo jų apsisaugoti. Mes galime teikti prašymą įsigyti ginklą, galime prašyti plastinių operacijų, pakeisti gyvenamą vietą arba pasikeisti pavardes. Jos tokios geros ir pūkuotos, kad jau gali išeiti į laisvę, bet mums nuo jų siūlo apsaugą?“ – ironiškai klausė Nedos mama.
Tokiu teisėsaugos sprendimu negali patikėti ir Nedos draugė Dovilė. Mergina iki pat šios dienos nesuvokia, kokiu pagrindu buvo priimtas sprendimas „kanibalių“ bausmę sutrumpinti net 8 metais? Ar gali būti, kad jos ir vėl pasitelkė savo manipuliaciją?
„Teisėsauga to nė neargumentavo – tiesiog Nedos mamai atsiuntė laišką ir pasiūlė išvykti iš Lietuvos arba pasidaryti plastinę operaciją. Negana to, prieš tai reikėtų parašyti laišką, kodėl tėvai jaučiasi nesaugūs. Matote, kaip yra? Ginamos ne aukos ar artimieji. Visa pilna laisvė duodama nusikaltėliams ir žudikams“, – sakė Dovilė.
Tačiau tiesa tokia, kad šiuo metu abi žudikės laisvai išeiti gali ne tik iš įkalinimo įstaigos – vieną iš jų dabar netgi galėtumėte sutikti besidarbuojančią Panevėžio maisto prekių parduotuvėje. Tiesa, niekas iš minėtosios parduotuvės apie čia dirbančią nusikaltėlę kalbėti nenori. Tačiau, kaip jaučiasi miesto gyventojai, kai žino, kad visai šalia jų sukasi žudikė?
„Po tokio nusikaltimo jos tikrai nėra vertos antro šanso. Rinkti akmenis ar genėti medžius kažkur pamiškėje – galbūt, tegul dirba ir užsidirba. Bet dirbti tokioje vietoje, su žmonėmis, su vaikais…“ – baisėjosi praeiviai.
O baisiausia tai, kad tada, prieš 12 metų, nei policininkams, nei prokurorams, nei psichiatrams nepavyko nustatyti, kokiu motyvu pasirėmusios šios dvi merginos žiauriai nužudė savo draugę Nedą. Tad kas gali būti tikras, kad dabar, išėjusios į laisvę, jos ir vėl nepakartos to paties?
„Jų motyvas neišsiaiškintas iki pat šios dienos. Iki šiol nerastos ir kūno dalys – mes esame palaidoję ne visą vaiką. Nėra nei rankų, nei kojų, nei krūtininės dalies… Jei jos tokios atgailaujančios ir geros, tegul pasako dabar – aš nueisiu ir susirinksiu tuos kaulelius, palaidosiu savo vaiką. Bet to niekas nė neklausia – niekam tai neįdomu. Jos, tiesiog, neva labai geros ir nusipelniusios antro šanso. O mano vaikas net nenusipelno būti palaidotas“ – sunkiai žodžius rinko Nedos mama.
