Įspūdingi vaizdai buvo nufilmuoti 2022-ųjų birželio 6-ąją 5 valandą ryto. Iki „Baltic Pride“ eitynių Gedimino prospekte buvo likusios 8 valandos.
Virš Vilniaus skrendantys oro balionai su vaivorykštės spalvų vėliavomis buvo parodyti filmo „Gėjų eitynės iš viršaus“ pradžioje, viduryje ir pabaigoje. 44 minučių trukmės juostos žiūrovai išvydo gėjų eitynes Sidnėjuje, Monrealyje, Niujorke, Braitone, Johanesburge, Mozambike.
Tiesa, į Lietuvos sostinę filmo kūrėjai nebuvo atvykę. Jie pasinaudojo kitų kūrėjų nufilmuotais vaizdais.
Virš Vilniaus skrendantys oro balionai su vaivorykštės spalvų vėliavomis buvo parodyti šalia garsių objektų.
Filme rodomi tokiomis pat spalvomis apšviesti Laisvės statulos fakelas, Niagaros krioklys, Reikjaviko gatvė. Taip pat matome nuo stataus kalno besileidžiančių slidininkų iš spalvotų dūmų suplaktą šešių spalvų vaivorykštę.
Beje, šešių vaivorykštės spalvų vėliavą, šiuo metu visame pasaulyje tapusią LGBT bendruomenės vienybės simboliu, 1978 metais pasiūlė Lietuvos žydų šeimoje gimęs pirmasis savo homoseksualumo neslėpęs JAV politikas Harvey Milkas. Ją nupiešė San Fransisko menininkas Gilbertas Bakeris. Nuo įprastos vaivorykštės ji skiriasi tuo, kad neturi žydros spalvos.
Filmas skirtas parodyti LGBT bendruomenės eitynių įvairovę. Tačiau juostoje yra ir ryškių, įsimintinų asmenybių, kurių gyvenimas atsiskleidžia maždaug per pusę minutės.
„Gėjų teisių pradžiamokslis“ – taip šį filmą įvertino recenzentai. Jis skirtas tiems, kurie iki šiol apie LGBT bendruomenę susimąstydavo nedažnai.
Filme pranešama, kad šiuo metu 52 pasaulio šalys yra įteisinusios gėjų santuokas, o 67 valstybėse homoseksualūs santykiai laikomi kriminaliniu nusikaltimu.
Gėjų paradai vyksta 107 valstybėse. Yra užregistruotos daugiau kaip dviejų šimtų pavadinimų gėjų eitynės.
Baltijos šalyse kasmet gėjų eitynes organizuojančios Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko džiaugėsi, kad filmo kūrėjai, neplanavę filmuoti Vilniuje ir vykę tik į garsiausius paradus didžiausiuose pasaulio miestuose, atsisuko į Lietuvos sostinę.
„Jaučiu pasididžiavimą, kad Vilnius, mano miestas, taip nuskambėjo pasaulyje“, – vis kartojo jis.
– Kaip „National Geographic“ televizija jus surado? – klausė „TV antena“ V.Simonko.
– Po pernai vykusių „Baltic Pride“ eitynių Vilniuje labai operatyviai po pasaulį išplatinome informaciją. Ten buvo ir Oreivystės centro sukurtas filmukas apie skrydį su vaivorykštės spalvų vėliavomis. Kiek suprantu, šie kadrai filmo kūrėjams padarė didelį įspūdį.
Beje, skristi virš Vilniaus per gėjų eitynes neleido oro sąlygos.
– Ilgai dirbote Lietuvos kino studijoje, esate filmų gamybos profesionalas. Kaip vertinate „Gėjų eitynes iš viršaus“?
– Tai tikrai puikios kokybės filmas su labai netikėtu scenarijumi. Esu peržiūrėjęs daugybę dokumentinių filmų apie gėjų eitynes ir nieko panašaus nemačiau.
„Gėjų eitynės iš viršaus“ pribloškia savo apimtimi. Pažiūrėjęs šį filmą supranti, koks didelis yra pasaulis ir kad tu esi jo dalis. Jei ir kiti žiūrovai tai pajus – filmo kūrėjai pasiekė savo tikslą.
Prieš mūsų pokalbį dar kartą peržiūrėjau filmą, mane pribloškė operatorių darbas ir ypač montažas. Filmo kūrėjai puikiai padirbėjo sujungdami įvykius visuose žemynuose į vieną bendrą vaizdą.
Tiesa, vaizdų iš septinto žemyno – Antarktidos – nepastebėjau.
– Kokią žinią Lietuva siunčia pasauliui šiuo filmu?
– Visų pirma Lietuva siunčia žinią apie savo grožį. O Vilnius yra miestas, kuriame gali sugyventi visi žmonės, nepriklausomai nuo savo skirtumų.
Šie kadrai – tai kvietimas aplankyti Vilnių ir Lietuvą ir pasidžiaugti įvairove. Tai vienas būdų išgarsinti mūsų šalį ir jos sostinę.
– Pirmosios „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje vyko 2010-ųjų gegužės 8-ąją. Maždaug 500 dalyvių (daugiausia visuomenininkų, atvykusių paremti žmogaus teisių idėjos) nuo įpykusios minios saugojo daugiau nei tūkstantis ginkluotų pareigūnų, įskaitant ir raitąją policiją. Ar galėjote tuomet pagalvoti, kad po 12 metų, 2022-aisiais, per gėjų eitynes Gedimino prospektu žygiuos nuo 15 iki 20 tūkstančių linksmų žmonių ir nebus nė vieno incidento?
– Atvirai pasakysiu – tikrai ne!
Žinau, kad gyvenimas keičiasi, ir kartais jis keičiasi į gerąją pusę. Bet reikėjo drąsos net svajoti apie tai, kad taip greitai LGBT bendruomenė bus integruota į Lietuvos visuomenę.
Lietuvoje užaugo karta, kuri ėjo į mokyklą jau nepriklausomybės laikais, kuri yra atvira pokyčiams ir skatina įvairovę. Jie ragina keistis savo tėvus, darbdavius ir politikus.
Sugrįžę iš kitų šalių lietuviai irgi turi kitokį požiūrį. Galbūt tai paskatins Vilniaus vadovus ir toliau plėtoti atvirumo politiką?
Šiuo metu su Vilniaus valdžia svarstoma galimybė paduoti paraišką 2027 metais Vilniuje surengti Europos gėjų paradą.
„Šie kadrai — tai kvietimas aplankyti Vilnių ir Lietuvą ir pasidžiaugti įvairove.
V.Simonko
Pasauliui pademonstravome, kad esame laisvi
Inga Romanovskienė
„Go Vilnius“, oficialios miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros, vadovė
* „Baltic Pride 2022“ metu į dangų kilo penki balionai su renginį „Už lygybę ir taiką“ palaikančiomis vėliavomis. Taip pasauliui parodėme, kad esame laisvi, jaučiame pagarbą visiems. Taip pat tai, kad Vilnius atviras ir jame visi gali ir turi jaustis oriai.
* Oro balionai su vėliavomis virš Vilniaus tada skrido ne pirmąkart – prasidėjus karui Ukrainoje Vilniaus dangus nusidažė Ukrainos spalvomis. Palaikydami karo alinamą šalį ir jos piliečius į sostinės dangų pakilo aštuoni balionai, papuošti 20 metrų ilgio Ukrainos vėliavomis ir Lietuvos trispalve.
* Oro balionai yra ne tik išskirtinė pramoga vilniečiams ir turistams. Kartu tai ir žinutė, padedanti parodyti Vilniaus unikalumą ir pristatyti miestą užsienyje.
* Aktyviai siekiame pritraukti į Vilnių turistus, investuotojus, talentus, tarptautines konferencijas. Svečiams siekiame sukurti nepamirštamą patirtį skraidindami juos karšto oro balionais. Visose rinkodaros kampanijose Vilniaus miestas pristatomas naudojant virš senamiesčio skrendančių oro balionų vaizdus.
