O Rūta, miesto princesė, nusprendė išbandyti savo prašmatniausių aukštakulnių kokybę tvarte, kuriame karaliauja vištos ir pasižiūrėti, ar jai išvis pavyktų gyventi gamtos apsuptyje. Nors čia netrūko nei baimių, nei ašarų, abi moterys tvirtina, jog nesitikėjo, kad šis pasikeitimas taip stipriai pakeis jų gyvenimą ir požiūrį į jį.
Septynių vaikų mama, jau dviejų anūkų močiutė Inga neslepia fakto, kad jos gyvenimas iš tiesų nėra lengvas. Rūpintis ne tik šeima, ūkiu, bet ir palaikyti visus keturis namų kampus yra jos nuolatinis darbas. O laiko sau ne tik, kad nelieka, bet ir finansai tokie, kurie negalėtų suteikti šios prabangos.
„Mano laisvalaikis prasideda 6 valandą ryto, nuo pusryčių ir namų ruošos darbų. Mieste gyventi su tiek vaikučių tikrai negalėčiau, nes čia ir savas kiemas, daržas, kuriame auginame daržoves, ir vištos, kurios kiaušinius deda. Mano laisvalaikis yra mano darbai, neturiu laiko pasilepinti, o juolab tam pinigėlių. Noriu atitrūkti nuo visko, kad pagaliau galėjau pasijausti tikra moterimi“, – su viltimi kalbėjo Inga, kuriai projekto metu buvo neatpažįstamai pakeistas įvaizdis.
Moteriškų drabužių parduotuvės savininkė, sportininkė, visada pasitempusi, grožį ir keliauti mėgstanti Rūta, dar pačioje pradžioje pareiškė, kad šerti gyvulių tikrai nenorėtų ir to nedarys.
Todėl projekto metu netrūko daug stiprių emocijų. Susitikimas su vištomis ir sunkūs ūkio darbai Rūtai buvo išties nelengvas iššūkis. Tačiau praėjus pasikeitimo laikui, ji suprato vieną dalyką.
„Supratau, kad Inga yra be proto stiprus žmogus. Kaip išvis įmanoma tiek visko atlikti vienam žmogui? O ji ir viską ūkį aplekia, ir malkas susiskaldo, ir valgyti pagamina ir vaikams dar šitiek meilės spėja duoti.
Ir niekam nemoka už visus darbus, už kuriuos mes įpratę mokėti. Viską savomis rankomis padaro. Kalbėdama su ja net pati graudinausi“, – laidoje „Pelenė Princesė“ pasakojo Rūta.
Nors paroje laiko visada mažai, Inga pažadėjo, kad nuo šiol skirs laiko tik sau, nes tik pailsėjusi ir pamiršusi kasdienius rūpesčius galės toliau versti kalnus. O Rūta suprato, kad vis tik į viską gyvenime reikia žiūrėti paprasčiau, nesureikšminti dalykų, kurie nėra tokie svarbūs ir pradėti vertinti paprastus ir mažus dalykus, iš kurių ir susideda gyvenimas.
