Filmas „Gelbstint eilinį Rajaną“ paremtas laisvu tikros istorijos atpasakojimu.
1944 m. grupė amerikiečių kareivių prasiveržė į priešo užnugarį, kad surastų stebuklingai išgyvenusį Fredericką Williamą Nilandą, kuris į Antrojo pasaulinio karo frontą išėjo kartu su trimis broliais. Frederickas turėjo būti atšauktas iš karšto taško ir grąžintas namo.
Ši operacija buvo surengta po didelio atgarsio sulaukusio precedento – vienu metu žuvusių penkių brolių Sullivanų. Po šios tragedijos buvo priimtos taisyklės, pagal kurias tos pačios šeimos nariai buvo skiriami į skirtingus dalinius, o paskutinis išgyvenęs buvo atšaukiamas iš fronto.
Ilgai manyta, kad kiti trys Fredericko broliai žuvo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vienas jų, Edwardas, liko gyvas – jis pateko į nelaisvę ir buvo laikomas japonų karo belaisvių stovykloje Birmoje. Pats Frederickas tapo eilinio Rajano, kurį S.Spielbergo filmo kareiviai išsiruošė gelbėti, prototipu.
Režisierius Rajano vaidmenį skyrė Mattui Damonui (52 m.), manydamas jį esant dar neišgarsėjusį aktorių, nelabai žinomą visuomenei. Režisierius kažkodėl nepastebėjo, kad prieš kelerius metus M.Damonas kartu su Benu Afflecku laimėjo „Oskarą“ už filmo „Gerasis Vilas Hantingas“ („Good Will Hunting“) scenarijų.
Prieš M.Damoną vaidinti Rajaną kviestas Edwardas Nortonas ir serialo „Ligoninės priimamasis“ („ER“) žvaigždė Noah Wyle’as, tačiau šie variantai nepasiteisino. Beje, vėliau S.Spielbergas prisipažino, kad ruošdamasis filmavimui ir norėdamas pasiekti tinkamą M.Damono emocinę būseną specialiai jį izoliavo ir privertė repetuoti atskirai nuo kitų aktorių.
Tarp pagrindinio – kapitono Džono Milerio – vaidmens atlikėjų vietoj Tomo Hankso (66 m.) iš pradžių buvo svarstomi Melas Gibsonas, Harrisonas Fordas ir Pete’as Postlethwaite’as, kito S.Spielbergo filmo „Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas“ („The Lost World: Jurassic Park“) žvaigždė.
Vėliau režisierius vis dėlto apsistojo ties T.Hankso kandidatūra, tikėdamas, kad aktorius sugebės savo herojaus, kapitono Džono Milerio, įvaizdžiui suteikti ne tik kariško brutalumo, bet ir žmogiškojo pažeidžiamumo.
Dėl šio vaidmens T.Hanksas 2006 m. tapo JAV armijos reindžerių asociacijos Šlovės salės garbės nariu ir kol kas yra vienintelis aktorius, kuriam suteikta tokia garbė. O 2016 m. jis gavo aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono ordiną. Taip T.Hanksas pagerbtas už nuopelnus didinant visuomenės informuotumą apie karių vaidmenį Antrajame pasauliniame kare.
Seržantą Maiklą Horvatą vaidinusį aktorių Tomą Sizemore’ą (1961–2023) prieš prasidedant filmavimui kamavo priklausomybė nuo narkotikų. S.Spielbergas, kuris norėjo, kad šis aktorius vaidintų jo filme, bet baiminosi, jog T.Sizemore’o priklausomybė gali pakenkti filmavimo procesui, pateikė jam ultimatumą: arba meta narkotikus, arba jo paslaugų bus atsisakyta.
Aktorius turėjo kasdien tikrintis, ar jo kraujyje nėra narkotikų pėdsakų, ir taip įrodyti, kad liovėsi vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas.
T.Sizemore’o laikėsi žodžio ir nenuvylė S.Spielbergo, tačiau pasibaigus filmavimams vėl grįžo prie senų įpročių. 2023 m. kovo pradžioje aktorius mirė nuo plyšusios aneurizmos.
Šis filmas buvo svarbus startas daugeliui jaunų aktorių, kurie ilgainiui tapo didelėmis žvaigždėmis.
Pavyzdžiui, filme vaidino jaunas Vinas Dieselis (55 m.), taip pat būsimoji TV serialų „Fleabag“ ir „Šerlokas“ žvaigždė Andrew Scottas (46 m.). Be to, vieną antraplanių vaidmenų filme atliko Nathanas Fillionas (52 m.), populiarių serialų „Kastlas“ („Castle“) ir „Jonvabalis“ („Firefly“) žvaigždė.
20 minučių trukmės išsilaipinimo Normandijos Omahos paplūdimyje scena kūrėjams kainavo 11 mln. dolerių, joje dalyvavo 1 500 statistų, o filmavimas užtruko 25 dienas iš 61-os, prireikusios visam filmui nufilmuoti.
Norėdamas atkartoti tikrosios operacijos chaotiškumą ir užfiksuoti sumaištį aktorių veiduose, S.Spielbergas sąmoningai nerepetavo šios scenos, nesudarė preliminaraus siužetinio plano ir neinformavo aktorių, kaip konkrečiai planuoja filmuoti šį epizodą.
Filmas buvo sąmoningai išblukintas. S.Spielbergas ir operatorius Januszas Kaminskis norėjo pasiekti tikros kino kronikos efektą, bet išvengti nespalvotos juostos formato. Jie nenorėjo ryškaus, spalvoto karo filmo, todėl J.Kaminskis sugalvojo specialų techninį triuką.
Paprastai kino kameros užraktas nustatomas 180 laipsnių kampu. Filme „Gelbstint eilinį Rajaną“ J.Kaminskis nustatė kameros užraktą 90 ir 45 laipsnių kampu, todėl sutrumpėjo juostos apšvietimo laikas. Tai savo ruožtu padaro vaizdą ryškesnį. Apdorodamas juostą J.Kaminskis ilgiau nei įprastai ją palaikė ryškale, kad gautų labiau išplaukusį vaizdą. Taip filmas buvo prisotintas spalvų tik 50–60 procentų.
Kritikai gyrė S.Spielbergo filmą už įtikinamą veiksmo scenų autentiškumą. Tačiau kai kurie pirmieji filmo žiūrovai, tarp kurių buvo Antrojo pasaulinio karo veteranų, paliko seansą per išsilaipinimo Normandijos paplūdimyje sceną. Vėliau jie tai aiškino sunkiu potrauminio streso sutrikimu, kurį sukėlė asmeniniai prisiminimai apie tikrus tos operacijos įvykius.
Nors „Gelbstint eilinį Rajaną“ sulaukė puikių tiek žiūrovų, tiek kritikų atsiliepimų, jis nesugebėjo dominuoti „Oskarų“ ceremonijoje (palyginti su lūkesčiais) – filmas pelnė penkis apdovanojimus, ir tai daugiausia techninėse kategorijose.
Šią karinę dramą sukūręs S.Spielbergas laimėjo prestižinę geriausio režisieriaus statulėlę (antrąjį „Oskarą“ po „Šindlerio sąrašo“), tačiau jo kūdikis pralaimėjo geriausio filmo apdovanojimą romantinei dramai „Įsimylėjęs Šekspyras“ („Shakespeare in Love“), kurioje pagrindinį vaidmenį atliko Gwyneth Paltrow.
Po daugelio metų paaiškėjo, kad pastarąjį filmą Akademijos nariams agresyviai piršo prodiuseris Harvey Weinsteinas. Po „Vainšteingeito“ daugelis Akademijos narių prisipažino, kad už filmą su G.Paltrow balsavo spaudžiami prodiuserio, vėliau patekusio į nemalonę.
S.Spielbergo karinė drama, pelniusi „Oskarą“ už geriausią montažą, yra paskutinis ne skaitmeniniu būdu montuotas filmas.
Visi vėlesni „Oskaro“ už geriausią montažą laimėtojai buvo sumontuoti skaitmeniniu būdu.
Skaitmeninės technologijos tik populiarėja, todėl „Gelbstint eilinį Rajaną“ greičiausiai visam laikui išsaugos paskutinio filmo, laimėjusio „Oskarą“ už montažą be skaitmeninio montažo titulą.
Parengė Matilda ALEKSANDRAVIČĖ
