Amerikiečių rašytojui Chuckui Klostermanui (50 m.) dešimtasis dešimtmetis prasidėjo 1991 m. rugsėjo 24-ąją, kai pasirodė amerikiečių roko grupės „Nirvana“ albumas „Nevermind“.
Ne vieną apdovanojimą pelnęs, daugiausia dėmesio Amerikos populiariajai kultūrai skiriantis autorius yra išleidęs išsamią apžvalgą – knygą „Dešimtasis dešimtmetis“ („The Nineties“).
Kodėl būtent albumas „Nevermind“ buvo toks svarbus?
„Tai buvo pirmas kartas, kai žmonės siurbė į save nenuoseklaus, nepastovaus, maištaujančio jaunimo kultūrą“, – sakė bestselerio autorius.
„Nevermind“ pavertė purvinąjį roką, alternatyviojo roko žanrą grandžą („grunge“) pasauliniu jaunimo judėjimu, o atlikėją Kurtą Cobainą padarė žymiausia dešimtmečio superžvaigžde.
Jis pralenkė savo laikmetį – buvo feministas, nagrinėjo tokias temas kaip psichinė sveikata. Bet pirmiausia K.Cobainas buvo kapitalizmo kritikas.
Albumo „Nevermind“ viršelyje pavaizduotas kūdikis, plaukiantis su dolerio kupiūra. Jis atskleidė vadinamosios X kartos (kurios atstovai gimė 1964–1983 metais) tapatybę.
Kuo daugiau jaunimo pirko marškinėlius su „Nirvana“ atvaizdu, kuo populiaresni buvo koncertiniai turai, tuo labiau kentėjo K.Cobainas.
1994 m. balandžio 8-ąją 27 metų K.Cobaino kūnas buvo rastas kambaryje virš garažo su šautine žaizda galvoje. Jo kraujyje aptikto heroino kiekis tris kartus viršijo mirtiną dozę.
Daug popkultūros kūrinių pamažu nueina į užmarštį. Kaip tik dėl to toliau gilinamasi į dešimtąjį dešimtmetį.
Apie tą laikotarpį pasakojama „Netflix“ seriale „90-ųjų šou“ („That’ 90s Show“).
Kino teatruose demonstruojami praėjusio amžiaus pabaigoje sukurtų filmų „tJuros periodo parkas“ („The Jurassic Park“), „Matrica“ („The Matrix“), „Klyksmas“ („Scream“) tęsiniai.
„Z karta“ (gimę po 2003 metų) socialiniame tinkle „TikTok“ šlovina stiliaus ikoną – Velso princesę Dianą ir nešioja flanelinius marškinius.
Šiai kartai patinka analoginės filmavimo kameros, atlenkiami mobilieji telefonai ir 10-ojo dešimtmečio stiliaus vakarėliai, kai buvo šokama pagal „Makareną“.
Nejaugi tuomet iš tikrųjų viskas buvo geriau nei dabar? Baigėsi Šaltasis karas ir buvo manoma, kad tai – priešpriešos tarp dviejų sistemų pabaiga. Atrodė, kad tarp valstybių išnyko politinės, ekonominės, kultūrinės sienos.
Tikriausiai dėl šios priežasties Z karta ir idealizuoja dešimtąjį dešimtmetį. Tai buvo gyvo, o ne internetinio bendravimo laikai. Amerikos jaunuoliai susitikdavo prekybos centruose, mažų Vokietijos miestelių jaunimas su alaus dėžėmis būriuodavosi autobusų stotelėse.
Artėjant savaitgaliui visi traukdavo į vaizdo įrašų nuomos punktus. Juose buvo galima rasti nepriklausomų režisierių filmų, kurie ir įkvėpė tuo metu dar jauną Quentiną Tarantino pasukti į postmodernųjį kiną.
1994-aisiais jis sukūrė „Bulvarinį skaitalą“ („Pulp Fiction“), supriešinusį viso pasaulio kino mėgėjus. Kraujo upeliais pasruvęs filmas, kuriame blogiukai tokie simpatiški, vieniems buvo talentinga parodija, kitiems nevykęs trileris.
Bet kokiu atveju anuomet viskas buvo maloni pramoga. Net politika. Štai Billas Clintonas per JAV prezidento rinkimus televizijos laidoje grojo saksofonu.
Vokietijoje Socialdemokratų partijos suvažiavimas priminė Holivudo filmus, o kylanti šios partijos žvaigždė Gerhardas Schröderis vaidino RTL televizijos seriale „Geri laikai, blogi laikai“ („Gute Zeiten, schlechte Zeiten“).
Abu politikai puikiai suprato televizijos reikšmę ir jėgą.
Informacinių pranešimų dėmesio centre dažniausiai buvo moterys. Tai savo knygoje „90-ųjų kalė: žiniasklaida, kultūra ir žlugęs lyties lygybės pažadas“ („90s Bitch: Media, Culture, and the Failed Promise of Gender Equality“) atskleidžia amerikiečių rašytoja Allison Yarrow.
Kai amerikietiškojo futbolo superžvaigždė Orenthalas Jamesas Simpsonas (75 m.) buvo teisiamas dėl tariamo savo buvusios žmonos nužudymo, televizijos kameros pirmiausia krypdavo į vyriausiąją prokurorę žaviąją Marcią Clark (69 m.), jos šukuoseną ir griežtą veido išraišką.
Žiniasklaidoje moterys buvo pabrėžtinai vaizduojamos seksualios, vadinamos beprotėmis arba viena su kita kiršinamos.
Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad dabar jau buvusios Brado Pitto (59 m.) žmonos Jennifer Aniston (54 m.) ir Angelina Jolie (47 m.) nuolat tarpusavyje konkuruoja ir dėl vaidmenų, ir dėl vyrų dėmesio.
Merginos ir moterys buvo įtikintos, kad lygios su vyrais gali būti tik tada, kai yra seksualiai geidžiamos ir svarbiausia – lieknos. Toks požiūris lėmė tai, kad moteriškų apatinių drabužių prekės ženklas „Victoria’s Secret“ uždirbo didžiulius turtus.
Tokį moters tipą ryškiausiai įkūnijo aktorė Pamela Anderson (55 m.). Iš prigimties drovi kanadietė sužibėjo seriale „Gelbėtojai“ („Baywatch“) ir daug kam tapo moters idealu. Po 30 metų savo istoriją P.Anderson atskleidė dokumentiniame filme.
Praėjusio amžiaus pabaigoje daugeliui įtakingų vyrų moteris buvo tapusi tik sekso objektu.
Seriale „Amerikietiško nusikaltimo istorija“ („American Crime Story“) pasakojama apie Monicos Lewinsky (49 m.) kančių kelią, kai į viešumą iškilo jos meilės romanas su JAV prezidentu B.Clintonu.
Dabar M.Lewinsky pokalbių laidose pasakoja apie tuomet patirtą mobingą. Atviras jos prisipažinimas tapo įmanomas tik dėl „MeToo“ judėjimo.
„Pirmą kartą istorijoje atsakomybės pareikalauta iš įtakingo vyro“, – aiškino A.Yarrow.
Vis dėlto B.Clintonas tuomet atsipirko palyginti lengvai. O štai kadaise įtakingas Holivudo prodiuseris Harvey Weinsteinas sėdi kalėjime. Komikas Billas Cosby (85 m.) taip pat privalėjo atsakyti už išprievartavimą.
Šie seksualiniai grobuonys taip siautėti galėjo tik dėl to, kad viešojoje erdvėje pernelyg ilgai buvo šlovinami vyrų geismai.
Viena sėkmingiausių komedijų „Amerikietiškas pyragas“ („American Pie“) seksualinę prievartą vaizdavo kaip pramogą. Satyriniame siaubo filme „Amerikos psichopatas“ („American Psycho“) per kraštus liejosi žiaurumas, atviros sekso scenos.
Filme „Kovos klubas“ (1999 m.) pasakojama apie žmogų, kurį atbukino bedvasė komercija. Dėl to jis įkuria kovos klubą, kuriame vyrai mušasi. „Kovos klubas“ savaip puikiai apibūdina dešimtąjį dešimtmetį.
„Mes nematėme didelio karo, neišgyvenome Didžiosios depresijos. Mūsų didysis karas – dvasinis, mūsų Didžioji depresija – gyvenimas“, – sako pagrindinis „Kovos klubo“ herojus. Jam smurtas padeda išspręsti visas problemas. „Kovos klubas“ tapo kultiniu filmu internetiniuose forumuose, kur propaguojamas vyriškumas. Tai terpė, kur veša neapykanta moterims, visuomenei, apskritai viskam.
Parengė Ona Kacėnaitė
