Jos personažas – piktoji Zina – iš pradžių pasirodė seriale „Monikai reikia meilės“ ir, sulaukęs didelio populiarumo, sugrįžo į televiziją naujame seriale. „Man reikia meilės“ Ilona Kvietkutė ir Džiugas Siaurusaitis vaidina nuolat besipykstančią ir vienas be kito negalinčią gyventi sutuoktinių porą.
– Kaip save pristatytumėte kitiems žmonėms, kurie jūsų nepažįsta?
– Paprastai: labas, mano vardas Ilona (juokiasi). Man labiausiai patinka susipažinti per darbą. Dirbdama su kažkuo, galiu geriau pažinti žmogų, taip, kaip ir jis mane. Mano nuomone, darbas geriausiai atskleidžia žmogaus savybes.
– Iš kur kilote?
– Gimiau ir augau Raseiniuose. Kadangi daug laiko leidau pas senelius, su nostalgija prisimenu didžiulį sodą, bites, karvę, vištas, šienapjūtes, bulviakasį, obuolių skynimą ir t.t. Mano vaikams jau šito neteks patirti. Atvažiavusi į Vilnių studijuoti ilgai negalėjau čia priprasti.
– Kodėl pasirinkote būtent aktorinį?
– Pasirinkau aktorinį kelią, nes pajutau begalinę trauką vaidybai, scenai. Vaidindama jaučiuosi gerai, laiminga, esanti savo vietoje. Pirmi žingsniai scenoje buvo pradėti teatro studijoje, kai buvau penktoje klasėje. Labai norėjau vaidinti princeses, pelenes, įtakota tuometinių rodomų filmų pasakų. Bet įvyko atvirkščiai, niekada negavau panašių vaidmenų. Teko vaidinti šunis, piratus, blogiečius. Supratau, kad tai patys įdomiausi ir geriausi vaidmenys! O tos mergaitės, kurios vaidino princeses ir karalienes, skundėsi, kokie jų neįdomūs vaidmenys ir norėjo su manimi keistis vietomis.
– Vaidmuo, kuriuo didžiuojatės.
– Turiu kelis svarbiausius ir mylimiausius vaidmenis. Pirmas mano vaidmuo Marja Antonovna „Revizoriuje“, tuomet buvau studentė, kai mane atrinko į šį vaidmenį. Ir teko garbė dirbti su daug profesionalų aktorių, tokių kaip V. Šapranauskas, A. Sakalauskas, G. Girdavainis, E. Gabrėnaitė. Taip pat Tėvo vaidmuo spektaklyje „Šeimyninės istorijos“, Brigitos vaidmuo spektaklyje „Kartu“ – ten vaidinau storą bobą. Dabartinis vaidmuo man labai svarbus ir brangus – tai Sonia spektaklyje „Dėdė Vania“.
– Jeigu negalėtumėte būti aktore, kuo būtumėte?
– Gal būčiau bibliotekininkė arba sodininkė, arba bitininkė. Kai dar buvau darželinukė, mano pirma svajonė buvo užaugus būti karvių melžėja (juokiasi)
– Kas gyvenime jus įkvepia?
– Pats gyvenimas. Man labai įdomu gyventi. Analizuoti iš laiko perspektyvos kaip vienas ar kitas įvykis, apsisprendimas paveikia tolimesnę gyvenimo eiga, įvykių virtinę ir t.t. Ir vis stebiuosi, kaip gražiai viskas susidėlioja į stalčiukus. Niekas nevyksta veltui.
– Be ko negalėtumėte gyventi?
– Be darbo.
– Kaip susipažinote su vyru?
– Susipažinome vestuvėse. Tuokėsi vyro brolis ir mano draugė. O mes buvome vyriausia pabrolio ir pamergės pora, vestuvės buvo tradicinės lietuviškos. Taip ir susiporavome netikėtai. Mūsų šeima, manau, niekuo neišsiskirianti iš kitų, susidurianti su visais gyvenimo iššūkiais ir bandanti su jais kažkaip tvarkytis.
– Meilė – tai...
– ... galinga jėga. Linkėčiau jos kuo daugiau.
– Gražiausias metų laikas?
– Pavasaris. Viskas atgimsta, visur žalia, saulė, šiluma, paukščiukai, žiedų kvapas, džiaugsmas, polėkis ir dar mano gimtadienis.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Skaitydama, žiūrėdama filmus, vaikščiodama.
– Kaip atrodo tobulas rytas?
– Pats tobuliausias rytas, kai niekur neskubu. Man patinka lėtas pusryčiavimas.
– Mėgstamiausia laisvalaikio veikla
– Skaitymas man teikia didelį malonumą, taip pat vaikščiojimas po mišką. O šiaip laisvas laikas man yra prabanga.
– Ar turite augintinių?
– Turim Cvergšnaucerį vardu Luna. Dabar jai 7 mėnesiai. Ilgai svarstėm, kol apsisprendėm. Tiksliau aš ilgai priešinausi, bet geležiniai dukrų argumentai padarė savo. Vyresnioji: jei turėsim šuniuką, aš niekada nesusirgsiu depresija! Jaunesnioji: vaikai, kurie turi augintinius, užauga geresniais žmonėmis! Tai dabar ir turim tą bėgiojantį begalinį džiaugsmą.
– Jeigu būtų kuriamas Ilonos gyvenimo filmas, kas atliktų pagrindinį jo vaidmenį?
– Geriau nei aš to niekas nepadarytų.
Serialas „Man reikia meilės“ su Ilona Kvietkute – pirmadieniais-ketvirtadieniais 21 val. per LNK
