Turkmėnistanas – šalis, kurioje įdomu pasižvalgyti, bet kelionių agentūros turistus ten veža retai. Ten veikia griežta sistema – tai, kas galima vietiniams, nebūtinai leistina užsieniečiams, o ir pamatyti turistams galima ne viską. Keliautojai šioje šalyje iki šios dienos yra akylai prižiūrimi.
„Jeigu užsieniečiai pamatytų tikrąjį turkmėnų gyvenimą, jis jiems pasirodytų siaubingai skurdus… O čia užklydusi feministė, kovotoja už moterų teises, iš viso pašiurptų“, – laidos filmavime pokalbį pradėjo Ramutė, kuri neslėpė, kad moterys šioje šalyje laikomos už nieką.
Ten, Turkmėnistane, niekuomet nėra diskusijų. Šioje šalyje paprasti žmonės gyvena taip, kaip nori valdžia, prezidentas. Dirbti ir užsidirbti čia negalima – vietoje to žmonės gauna maisto davinius, dėl kurių šiaip ne taip išgyvena.
Tačiau ne mažas uždarbis ir ne visuomet priimtini šios šalies prezidento nurodymai Ramutei gadino gyvenimą. Dėl visko kalta meilė šios tautybės vyrui.
„Jeigu jūs manęs paklaustumėte, ar pirmoji mano meilė man tapo prakeiksmu, atsakyčiau, kad pažiūrėtumėte į mano gyvenimą ir suprasite“, – atvirai kalbėjo ji.
Kai būdama dar labai jauna, sovietinėje Lietuvoje, Ramutė susipažino su čia tarnavusiu turkmėnu, moteris galvojo, jog gražesnio vyro niekuomet nebuvo mačiusi. Todėl jau netrukus jos gyvenimas ėmė tęstis nebe savoje, o svečioje šalyje.
Po pirmojo vaiko gimimo vyras Ramutei vis dar atrodė gražus. Bet, kai jis pradėjo nuolat rodytis vilkėdamas moteriškais lūpų dažais „puoštais“ marškiniais, ir nė neslėpdavo turintis meilužių, visi kerai greitai išnyko.
Vyro neištikimybė Ramutę siutino. Iš pradžių ji bandė protestuoti, bet tada nuo jo kumščio lūžo jos nosis... Tačiau net ir tuomet Ramutė rankų nenuleido – bandė kalbėtis su jo gimine, rasti jų palaikymą. Deja, nesėkmingai.
„Tai yra normalu. Tokia yra vyro prigimtis“, – taip Ramutei aiškino mylimojo seserys.
Galiausiai moteris susitaikė, kad kitaip nebus. Bet tada vyras pranešė apie antrąsias vedybas su geriausia savo meiluže. Negana to, pastaroji nusprendė atsikelti į bendrus jo ir Ramutės namus.
„Ten jiems normalu, kad po vienu stogu gyventume aš su vaikais, mano vyras ir jo antroji žmona – toji meilužė. Jis net manęs klausdavo, ką jam daryti? Sakydavo, kad ir mane myli, ir ją. Nusprendžiau pasitraukti – nenorėjau kovoti ir laukti, kol man į arbatą pripils nuodų, nes ten ir taip galėtų nutikti“, – sunkiai lietuviams suvokiamus faktus pasakojo Ramutė.
Neapsikentusi, Ramutė galiausiai pabėgo į Lietuvą – šiandien savo vis dar teisėto sutuoktinio ji nematė jau beveik 16 metų. O ir ateityje jo išvysti moteris tikrai nenori. Jau beveik 16 metų Lietuvoje gyvenanti moteris čia svajoja apie kitus dalykus. Pirmasis – atgauti savo šalies, Lietuvos pilietybę, o antrasis – skyrybos su turkmėnu. Deja, Turkmėnistane tai – beveik neįmanoma.
„Jis skyrybų nenori. Jo supratimu, tai – vyro pažeminimas. Jo šalyje, norėdama išsiskirti pagal turkmėnų supratimą, moteris turi mirti. Tai – vienintelis nerašytas būdas nutraukti šeimos saitus. Bet aš noriu gyventi, noriu mylėti kitą vyrą ir nebeturėti nieko bendro nei su savo buvusiu vyru, nei su jo šalimi…“ – pasakojo moteris.
Tačiau bėdos nesibaigia ir Lietuvoje – gimtojoje šalyje Ramutė negali atgauti savo pilietybės – yra priversta gyventi su Turkmėnistano pasu. Siekdama ir vėl teisėtai vadintis lietuve, Ramutė jau padarė kone viską. Savo užsispyrimu ji pasiekė net prezidentūrą. Ten moterį ir išgirdo, ir suprato – netrukus prezidento dekretu jai buvo suteikta teisė gauti Lietuvos pilietybę.
„Tačiau vos tik vėl grįžau savo problemos spręsti į migracijos skyrių, viskas užstrigo“, – pasakojo moteris.
