Kiekvieną pirmadienį žiūrovai galės mėgautis nauja 10-ties dalių absurdo dramos arba socialinės komedijos serija ir turės galimybę pasinerti į absurdiškai komiškų ir nenuspėjamų situacijų mėsmalę. Išskirtiniame interviu, bendraudamas su „Go3“ atstovu Žilvaru Zinkevičiumi, serialo „Kas būtų, jeigu nebūtų Mėnulio“ idėjos autorius ir režisierius E.Vėlyvis, atskleidė kas užkoduota pavadinime, apie vietoves, kuriose buvo filmuojama bei iššūkius su kuriais teko susidurti ir įveikti.
– Kodėl būtent toks serialo pavadinimas? Ką jis slepia savyje?
– Netiesioginis ryšys su tuo, kas vyksta pagrindinio veikėjo Balio (akt. Pijus Narijauskas) gyvenime ir su tuo pačiu žmogumi, kuris yra sergantis Aspergerio sindromu. Nors sergantys šiuo sindromu asmenys dažniausia būna tiesūs ir atviri bei nelinkę meluoti, bet tuo pačiu ir užsidarę, šalti ir tai siejasi su savotišku „lunatizmu“. Pagal istoriją, kurią sugalvojome, tai geriausias pavadinimas „Kas būtų, jeigu nebūtų Mėnulio“, nes atitinka siužetą.
– Koks žanras šio serialo, nes girdėjau apibūdinimą ir absurdo drama, ir socialinė komedija?
– Įvairialypis žanras, statėme ant dramos bei komedijos karkaso, bet siužetas savyje turi daug skirtingų žanrų elementų – ir trilerio, ir detektyvo, ir karinės tematikos. Aišku ir dramos, ar net komedijos.
– Kaip atradote pagrindinio vaidmens atlikėją ir jam patikėjote svarbiausią rolę?
– Vaidmuo pagrindinio personažo yra sudėtingas ir jis yra sukurtas bei tikrai nėra kasdienis. Man užtruko pačiam, tai suprasti, o aktorių radau atsitiktinai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsčiau studentams ir kursinio darbo tema buvo sukurti trumpametražius filmus. Peržiūrinėdamas darbus atkreipiau dėmesį į Pijų (P.Narijauską) ir pakviečiau į kastingą, o vėliau ir filmuotis seriale. Pijus išties buvo fantastiškas ir nepakartojamas, dabar jau po visko atrodo, kad būtent šiam vaidmeniui idealiai tiko ir kažką kitą jo vietoje net ir įsivaizduoti būtų sudėtinga.
– Viena iš šokiruojančių šio serialo dedamųjų yra dantų rovimas ir kolekcionavimas, o gal net pagrindinio herojaus pasitenkinimas apžiūrinėjant įvairius dantis. Kaip priėjote iki tokios idėjos ir ją pavertėte „kūnu“?
– Kuriant siužetą ir pagrindinių veikėjų tipažus galvojame ne tik apie išorę, bet ir vidines jų savybes. Vieni žmonės kolekcionuoja pašto ženklus, kiti – monetas, o mūsų veikėjas yra išties neįprastas, tad ir pomėgio reikėjo „paieškoti“ neįprasto. Ypač, kad turintys Aspergerio sindromą yra linkę pastebėti pasikartojančius šablonus ir klasifikuoti įvairius daiktus. Kodėl tai negalėtų būti dantys (juokiasi)? Bet tai visiška mūsų kūryba.
– Ar pagal siužetą pagrindinis herojus išties mokosi islandų kalbos ar tik sudaromas toks įspūdis?
– Tikrai serialo metu girdisi būtent islandų kalba. Pagrindinis herojus dėl savo būklės turi išskirtinių sugebėjimų. Žmonės su Aspergerio sindromu būna bent vidutinio, o neretai ir labai aukšto intelekto. Kadangi dažniausiai gerai jaučiasi būdami vieni, puikiai atlieka individualias užduotis, kurios kitiems galėtų būti nepriimtinos dėl per didelės socialinės izoliacijos. Būdamas specialių karinių pajėgų snaiperiu Balys gali net kelias dienas pragulėti vienoje vietoje nejudėdamas, tad retos kalbos mokymasis jam nesudaro jokių problemų.
– Ar galima būtų atskleisti kokiose vietovėse (ar net valstybėse) vyko filmavimas?
– Didžioji filmavimo darbų dalis vyko Vilniuje. Buvo scenų ir Birštone. Tiesa, serialo pradžioje rodomą Somalio aplinką atkūrėme greta Lietuvos sostinės esančiame poligone. Dalį serialo filmavome ir tolimojoje Islandijoje.
– Islandija – turbūt viena egzotiškiausių vietų, kurioje teko dirbti pačiam?
– Esu lankęsis Islandijoje ir anksčiau, bet filmuoti išties teko pirmą kartą. Sakyčiau, įdomi patirtis.
– Esate perfekcionistas ir turbūt niekada nebūnate patenkintas galutiniu rezultatu? Kiek pačiam patinka galutinė serialo versija?
– Manau, kad serialas tikrai gavosi vykęs, atsižvelgiant į visas aplinkybės ir turėtas galimybes. Ypatingai norėčiau akcentuoti itin sėkmingą kastingą, kurio dėka aktorių komanda puikiai atitiko siužetą ir išpildė mano sumanymus.
– Ar filmavimo metu nutiko kažkas neįprasto ar įsimintino, kuo galėtumėte pasidalinti?
– Dalis įdomių nutikimų ar juokingų istorijų būna susiję su konkrečia filmavimo akimirka ir reikia žinoti kontekstą, kad „pagautum bajerį“. Viena istorija galėčiau pasidalinti. Vykdėme filmavimą Birštone esančiuose SPA namuose. Be abejo, neuždarėme viso miesto erdvių ir procedūrose be filmavimo komandos buvo ir lankytojai. Filmavimo kameras mes aišku buvome paslėpę, kad netrikdyti aplinkinių, bet vis tiek žmonės atsidurdavo filmavimo aikštelės centre. Mes esame pripratę prie netikėtų garsų ir pan. bet buvo įdomu stebėti žmonių veidus ir mimikas, kai aktorė pradeda klykti, o aplinkiniai išsigąsta ir susirūpinę žiūri kas atsitiko (juokiasi).
– Ar daug klientų išbaidėte iš SPA? Ar po filmavimo negavote papildomos sąskaitos?
– Tikiuosi, kad tokių nebuvo (juokiasi). Nors sąskaitos tikrai jokios negavome, tai gal šįkart ir baigėsi viskas gerai.
– Ką galėtumėte pasakyti žiūrovams, kurie galbūt turi abejonių dėl serialo? Kas galėtų būtų lemiamas veiksnys, juos paskatinantis žiūrėti? Kokiam žiūrovui skirtas šis serialas?
– Manau, kad kažko panašaus Lietuvoje iki šiol nebuvo sukurta. Išskirtinis ir dėl siužeto bei rodomų temų, ir dėl to, kad dalis jo buvo filmuota Islandijoje. Norėčiau ypatingai pasidžiaugti aktorių komanda, kuri tikiu, kad paskatins dar daugiau žiūrovų pažiūrėti šį serialą.
