Marija Chlebopaševaitė-Vaidilė sutiko pasidalinti ne tik mintimis apie bendrą patirtį filmuojantis kartu su vyru, panašumus ir skirtumus su savo veikėja seriale, bet atskleidė ir svajonių vaidmenį.
– Kokie pirmieji Jūsų įspūdžiai po filmavimosi seriale „Meilužės“?
– Pagalvojau: o, kaip fainai, tikrai mintys materializuojasi! Buvau jau ilgai nesifilmavusi po vaiko gimdymo, nors veiklų turėjau išties daug. Kitos veiklos negali atstoti to jausmo, ką gali patirti filmavimo aikštelėje ir buvau to labai pasiilgusi. Tai šis pasiūlymas man buvo tikra atgaiva! Kiek serialo siužetas bei jame plėtojamos moterų paslaptys buvo artimos? O gal teko „perlipti“ per save?
– Gal, kad esu labai empatiškas žmogus, net klausydama kitų gyvenimo istorijų, jas išsaugau savo atmintyje ilgam. O galbūt, tai tiesiog aktorinė natūra: kaupti visa tam, kad vieną dieną per kokį nors vaidmenį būtų paleista. Ar filmavimo metu nutiko kažkas neįprasto, kuo galėtumėte pasidalinti?
– Filmavimosi metu atpažinau situaciją, kurią ne pati išgyvenau, bet puikiai žinojau ir galėjau per save perleisti. Taip pat buvo netikėta, kad reikės vaidinti kartu su savo vyru. Prisqipažinsiu, buvo labai smagu ir nesunku, daug prisijuokėm net ir po visko (šypsosi).
– Kaip apibūdintumėte savo heroję Auksę?
– Auksė – labai jautri, mylinti, bet pavargusi nuo melo... Ji išgyvena didelį skausmą, nes griūna laimingos šeimos idilė. Auksė nori tikėti pasaka ir yra kur kas santūresnė nei jos draugės, tačiau nežinia kas bus, kai „fontanas“ išsiverš ir ji pavargs būti tik gera mama (juokiasi).
– Pati esate ir mama, ir žmona. Patyrėte ir išsiskyrimo skausmą... Ar asmeniniai išgyvenimai padėjo geriau įsijausti į vaidmenį? Gal kaip tik trukdė ar blaškė?
– Man kaip aktorei, viskas kas yra išgyventa bei patirta, tik padeda (šypsosi). Auksės vaidmuo nepanašus nei į dabartinį, nei į buvusį mano gyvenimą. Tačiau jos siužeto linija atitinka vieno artimo žmogaus gyvenimą, arba bent jau primena kažkiek, tad, kai vaidinu lyg persikūniju į tą žmogų ir išgyvenu jos istoriją. O jei keletas detalių ir neatitinka, pasitelkiu vaizduotę.
– Marija, ar Jūs tikite moteriška draugyste? Ar išvis toks dalykas egzistuoja?
Egzistuoja. Tik labai retai ją galima sutikti... Pavydas – viską gadinantis faktorius, kuris giliai įsišaknijęs mūsų moterų prigimtyje.
– Kaip patartumėte apsisaugoti nuo pavydo?
Tiesiog atsirenku žmones šalia kurių būti. Jeigu jaučiu, kad nors truputį pavydi ar nenuoširdūs, aš pasišalinu ir nebesusitinku. Tikrai nebijau atvirai pasakyti, kad mums nepakeliui. Laikas – svarbiausia ir aukščiausia valiuta. Nėra laiko neteisingiems santykiams. Santykiai turi būti abiejų žmonių nuoširdus buvimas ir pagalba vienas kitam.
– Ar turite tokių draugių kaip rodoma seriale?
– Ar aš turiu tokią draugę? Taip, turiu ir tai man dovana iš aukščiau.
– Kas Jums svarbiausia draugystėje? Kodėl Jūsų personažas Auksė, taip dažnai ieško draugių paramos?
– Draugystėje svarbiausia, kad manęs ne tik klausytųsi, bet ir girdėtų. Mano personažas Auksė ieško paramos, nes jaučiasi be galo vieniša. Nors seriale tas nerodoma, bet, manau, kad Auksė arba neturi ryšio su tėvais arba jų iš vis neturi, todėl jai reikia, kad visada kažkas globotų.
– Ką galėtumėte pasakyti žiūrovams, kurie turi abejonių dėl šio serialo?
– Šiame seriale labai daug realybės. Tai ne apie „šaudo – gaudo“ (juokiasi), o apie jausmus, kurie nors ir kartais patys nenorime pripažinti, bet yra patys mums svarbiausi. Meilė, santykiai – nuo to priklauso mūsų gyvenimas, savijauta.
– Svajonių vaidmuo, kurį labai norėtumėte suvaidinti, bet dar nesuvaidinote?
Norėčiau suvaidinti save pačią. Tikrą, be jokių kaukių ir dviprasmybių – tokią, kokia iš tiesų esu!
