Įsikūnyti daugelis geriausiai geba skaitydami knygas – su kiekvienu puslapiu ne tik įsigyvena į pagrindinių personažų istorijas, bet ir patys nors trumpam ima gyventi jų gyvenimus.
Lenktynininkas B. Vanagas teigia priešingai – anot jo, knygose ne semiamės naujų išgyvenimų, bet pasitikriname tai, kas mums jau ir taip žinoma.
„Yra žmonių, kurie sako, kad knygose galima išmokti kažką naujo. Aš manau, kad nė velnio. Bet knygose gali pasitikrinti tai, ką jau esi patyręs – savo tam tikrą nuomonę ar patirtis. Man atrodo, kad knygose tu turi galimybę matyti tai, kur jau esi buvęs, ką esi išgyvenęs ar patyręs“, – laidos filmavime kalėjo jis.
O štai E. Jakilaičio „Įsikūnijime“ žinomi žmonės kas kartą pabando įsijausti į vis kitus asmenis. Kartais ne visuomet paprastas jų gyvenime pasitaikiusias situacijas garsenybės būna patyrusios pačios, kartais – mačiusios, kaip su tuo tvarkosi artimieji, o kartais viskas, ką išgyvena jų įkūnijami asmenys, jiems būna visiškai nauja.
Įsikūnyti į visai kitą asmenį šįkart teko ir B. Vanagui. Žmogus, į kurio gyvenimą teko įsijausti lenktynininkui, buvo 30 metų vienišas tėvas Simonas iš Kalvarijos miesto. Jo dukrai – penkeri, o žmona prieš du metus žuvo avarijoje. Kaltininkas – kito automobilio vairuotojas. Tačiau tą lemtingą akimirką, kai įvyko avarija, prie vairo sėdėjo ne žmona, o Simonas.
Kaip toliau apie B. Vanago įkūnijamą vyrą pasakojo E. Jakilaitis, darbas ir vaiko priežiūra užima visą Simono laiką. Dėl to ima trūkinėti socialiniai ryšiai, nebelieka laisvalaikio su draugais, o aplink nuolatos sukasi žmonos tėvai – pastarieji nepaliaujamai aiškina ir patarinėja. B. Vanagas neslėpė, jog Simoną iš tiesų norėtųsi užjausti.
Kad geriau įsijaustų į šio žmogaus vaidmenį, B. Vanagas iš E. Jakilaičio sulaukė kelių paprastų situacinių klausimų. Pavyzdžiui, kaip vienišas tėvas galėtų rinkti drabužius mažametei dukrai, nors iki žmonos mirties to daryti nereikėdavo?
„Manau, kad Simonas atsižvelgia į dukros skonį, nes, nori nenori, tai yra auganti moteris. O ten – bent jau su mano patirtimi – nuomonės yra pakankamai aiškios. Ir pats turiu truputį didesnę dukrą, kuri puikiai žino, ko nori. Tad šioje vietoje man įsivaizduoti yra lengva“, – sakė B. Vanagas.
E. Jakilaitis pasakojimą apie Simoną tęsė toliau. Dėl tam tikrų komplikacijų, Simonui teko palikti darbą, todėl dabar jis priverstas gyventi taupiau. Uošviai to nesupranta – jiems atrodo, kad Simonas elgiasi neatsakingai, nemąsto apie dukros poreikius. Todėl jie pasiūlo savo ateities variantą – galbūt Simonas kartu su dukra galėtų persikelti gyventi pas juos?
„Manau, kad Simonas su tokiu pasiūlymu nesutiktų, nes kiekvienas gali nugyventi tik savo gyvenimą. Tai būtų tik didesnio apynasrio uždėjimas“, – sakė B. Vanagas bei pridėjo, kad Simonas liktų gyventi su dukra, nes vienas ir vienišas – ne tas pats.
Galiausiai, kaip pasakojo E. Jakilaitis, Simonas ėmė ieškoti naujo darbo. Kokią veiklą galėtų pasirinkti šis vyras?
„Nežinau, kiek Simonas tai žino, bet kartais gali pradėti veiksmą paprastesnėje pozicijoje, ir vėliau įrodyti, jog gali būti geresnis. Pinigai mokami ne už darbą – pinigai yra mokami už atsakomybę. Logika tokia, kad jei dirbi vienas, tu neturi jokio kontakto – negali savęs parodyti. O jei esi tarp žmonių, mezgasi santykis“, – sakė B. Vanagas, o kokį darbą Simonui jis parinko, žiūrovai sužinos laidoje.
Ilgai nelaukęs, B. Vanago įkūnijamas Simonas nuėjo į darbo pokalbį, kur jo akį patraukė žavi administratorė. Ji – graži moteris ir vyras mielai pakviestų ją į pasimatymą. Bet po žmonos mirties praėjo dar ne tiek daug laiko… Ką daro Simonas?
„Nemanau, kad santykiai ir dukra kažkurioje vietoje gali būti takoskyra. Aišku, mes visi esame skaitę pasakų apie pamotes ir patėvius, bet šioje vietoje, jei žmogus nori, manau, kad santykį turėti gali. Tai – visiškai jo reikalas“, – sakė B. Vanagas.
