Maistas yra ne tik didelis malonumas, bet ir nepamainomas energijos šaltinis, tačiau, kaip ir bet kur gyvenime, svarbu nepamiršti saiko. Deja, šiuolaikinė visuomenė saiko jausmą dažnai ignoruoja, yra linkusi savęs nevaržydama vartoti įvairiausius maisto produktus, neatsižvelgdama į jų naudingumą ir kiekį.
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad persivalgius žmogaus organizme pakinta hormonų sistemos veikla, atsiranda skeleto ir riebalinio audinio pakitimai, pradeda augti papildomi nereikalingi kilogramai.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama, kodėl žmonės yra linkę persivalgyti, kiek iš tikrųjų maisto turėtume suvartoti ir kaip teisingai maitintis, kad išvengtume papildomų kilogramų atsiradimo.
Aktorė L. Kalpokaitė laidoje atviravo, kad su netinkamais mitybos įpročiais kovojo ne vienerius metus, o patirtas stresas privedė ne tik prie organizmo išsekimo, bet ir sutrikdė virškinimo sistemos veiklą.
„Vienu metu man buvo visiškai sustojęs virškinimas. Medžiagų apykaita organizme buvo stipriai sutrikusi. Tai yra košmariška būsena, nes tu visą laiką jautiesi sotus. Svoris tuomet, matyt, augo dėl pastovaus streso, dėl įvairiausių pakitimų, susijusių su amžiumi. Prisimenu, kad tuo periodu labai blogai jaučiausi. Visuomet jausdavausi pavargusi, būdavo silpna, susikaupti galėdavau tik trumpam, labai blogai miegodavau“, – sunkiais išgyvenimais dalinosi aktorė L. Kalpokaitė.
Tačiau supratusi, kad taip gyventi nebegali, žinoma aktorė kreipėsi pagalbos į medikus. Su gydytojų pagalba ji ne tik susitvarkė organizmo veiklą, bet ir atsikratė įspūdingo skaičiaus papildomų kilogramų.
„Aš labai griežtai laikiausi naujo gyvenimo ritmo ir per 8 mėnesius numečiau 23 kilogramus. Net nepastebėjau, kaip tie kilogramai nukrito. Svorį numečiau ne dėl to, kad aš turėjau būtinai to svorio atsikratyti, bet dėl to, kad norėjau išjudinti organizmą. Norėjau, kad jis pradėtų taisyklingai dirbti. Tokie dalykai gan pavojingi, bet aš viską dariau su gydytojo priežiūra“, – apie svorio metimą atviravo žinoma aktorė.
Aktorė pasakojo, kad tokius svorio pokyčius įtakojo mitybos pasikeitimai. Moteris su sutuoktiniu atsisakė nereikalingų angliavandenių, į savo racioną įtraukė daug daržovių ir šiandien jaučiasi nepalyginimai geriau.
„Norėčiau būti grakštesnė, bet kai pagalvoju, kiek man metų, tai suprantu, kad sveikata yra gerokai brangiau“, – atviravo pašnekovė.
L. Kalpokaitė ir J. Braškys laidoje atskleidė, kad su tokiais mitybos principais gyvena ir už namų ribų. Pora neretai išbando įvairias sanatorijos sveikatinimo programas, todėl jiems labai svarbu, kad maistas išliktų kokybiškas visur, kur besilankytų. Pora teigia, kad sanatorija suteikia galimybę nepakeisti mitybos įpročių net ir išvažiavus toli nuo namų.
„Jonas dėl sveikatos sutrikimų lankosi sanatorijoje. Ir būtent ten jis reguliariai gali mėgautis tokiu maistu, kuris jo organizmui yra naudingiausias“, – pasakojo Larisa.
J. Braškys antrino žmonai ir teigė, jog ilsėdamasis sanatorijoje jis gali ne tik mėgautis sveikatinimo programomis, bet ir sureguliuoti savo mitybą, todėl išvykos į sanatoriją sutuoktinių gyvenime yra labai dažnos.
„Į „Eglės sanatoriją“ vykstame kiekvieną rudenį bent po kelis kartus“, – pasakojo aktorius J. Braškys.
Larisa taip pat atskleidė, kad buvimas sanatorijoje moteriai leidžia atsipalaiduoti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Dar vienas sanatorijos privalumas – galimybė maitintis pastoviu laiku ir nepersivalgyti.
„Sanatorijoje tu turi galimybę nestovėti visą laiką prie puodų. Buvimas ir laikas ten padeda nepersivalgyti ir valgyti pastoviu laiku“, – kalbėjo L. Kalpokaitė.
Laidoje „Sveikas rytojus“ apie mitybos paslaptis bei maisto žalą ir naudą organizmui kalbėjo ir fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius.
Gydytojas A. Balčius pabrėžė, kad labai svarbu yra prisiminti tikrąją maisto paskirtį. Anot specialisto, maistas yra skirtas energijai gauti, todėl jei esame linkę persivalgyti ir tos gautos energijos fiziškai neišnaudoti, dažnai prisišaukiame sunkias lėtines ligas.
„Svarbu suvokti, kad maistas yra energijos šaltinis. Kiek mes gauname tos energijos su maistu, tiek tos energijos turime ir išnaudoti. Kai tik gauname energijos daugiau, nei išnaudojame, viskas susikaupia mūsų kūne. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad viršsvoris sukelia didelę riziką įvairių ligų: širdies kraujagyslių, onkologinių, judamo atramos aparato, cukraligės ir kitų, atsiradimui. Todėl turime suvokti, kad valgyti turime tik tiek, kiek mums reikia“, – pasakojo „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai A. Balčius.
Vieną iš opių problemų, kurią įžvelgia gydytojas, kalbėdamas apie viršsvorį – dietų laikymasis. Dažnai žmonės nesupranta, kad toks organizmo alinimas tik dar labiau priveda prie jo išbalansavimo.
„Kai mes pradedame laikytis dietų, organizmas tai suvokia kaip savotišką maisto trūkumą ir galvoja, kad greitu laiku to maisto nebebus. Tuomet pats organizmas ir sulėtina medžiagų apykaitą“, – pasakojo gydytojas A. Balčius.
Pasak gydytojo, svoris mums auga, nes naudojame didelį kiekį smarkiai perdirbtų maisto produktų, kuris sutrikdo virškinimo procesą.
„Svarbu suprasti, kad smarkiai perdirbtų maisto produktų kalorijos tampa labai lengvai įsisavinamos. Pavyzdžiui, avižinių dribsnių košė. Atrodo, kad tai puikiausias produktas, bet jis yra smarkiai perdirbtas, todėl jį valgydami mes prarandame dalį virškinimo proceso grandinių. Šiuo atveju – maisto sukramtymą. Tokio maisto kramtyti nebereikia – galime jį praryti. Toliau maistas persikelia į skrandį. Mūsų skrandis yra pasiruošęs išskirti druskos rūgštį tam, kad tą maistą kaip įmanoma geriau apdirbtų, bet ir jo savotiškai neįdarbiname. Tuomet skrandyje maistas neužsilaiko. Jis iš karto patenka į dvylikapirštę žarną. Tokių pagreitintų procesų metu nespėja suveikti mūsų žarnyne esanti visa hormoninė sistema“, – paaiškino gydytojas.
Specialistas atskleidė, kad norint nepersivalgyti ir nesutrikdyti organizmo procesų, reikia gerai pagalvoti, ar to maisto, kurį ruošiamės valgyti, tikrai norime.
A. Balčius ragino pasitelkti visus savo jutimus ir atlikti paprastą pratimą. Jį praktikuojant galima ne tik ne persivalgyti, bet ir pajausti dėkingumą, kad to maisto mūsų gyvenime yra.
„Atsisėdus prie stalo visada pažiūrėkite ir pajauskite tą maistą visais savo jutimais: rega, klausa, uosle, skoniu. Galima atlikti labai paprastą „duonos pratimą“: vieną duonos riekę suvalgyti įprastai, o į kitą tik pažiūrėti, įvertinti jos spalvą, dydį, struktūrą, įsidėti į burną ir vėlgi pagalvoti, kiek žmonių turėjo įdėti pastangų, kad ši duona atsidurtų ant mūsų stalo. Tuomet maistą pradėsime vertinti visai kitaip. Praėjus kuriam laikui, pajausite tą sotumo jausmą ir nereikės persivalgyti. Išmoksime valgyti lėtai, ramiai, dėmesingai. Tokiu būdu mes dar labiau save apdovanosime“, – teigė A. Balčius.
