Jo gyvenimo ir kūrybos kelią jautriai pasakojanti amerikiečių režisierės KD Davison dokumentinė juosta „Rojaus fragmentai“ („Fragments of Paradise“) apdovanota Venecijos kino festivalio liūtu Klasikos filmų kategorijoje. Juosta, kurioje daug autentiškų, niekur iki tol neskelbtų, paties J. Meko užfiksuotų vaizdo įrašų, buvo filmuojama ir Lietuvoje, joje taip pat skamba ir lietuvių kalba.
Simboliška – pasauliui minint 100-ąsias Jono Meko gimimo metines, Lietuvos kino genijui ir vėl plojo ir lenkėsi Venecijos kino festivalio publika. Apdovanojimą iš šio kino festivalio J. Mekas parsivežė dar 1964-aisiais, kuomet jo dokumentinis filmas „The Brig“ („Daboklė“) laimėjo Didyjį prizą dokumentinio kino kategorijoje.
Po 58-erių metų Venecijos žiuri įvertino JAV režisierę KD Davison, talentingai sudėjusią J. Meko gyvenimo fragmentus ir jo artimųjų bei amžininkų liudijimus į dokumentinę kino juostą „Rojaus fragmentai“.
Šis filmas – tai jautrus ir intymus žvilgsnis į avangardinio kino krikštatėviu vadinamo J. Meko gyvenimą ir kūrybą. Jame pasakojama apie J. Meko siekį grožio akimirkų ieškoti visur. Juostoje gausu unikalių, J. Meko įamžintų šeimos akimirkų, kadrų iš gimtųjų Semeniškių, poezijos skaitymų, apmąstymų apie išeiviją, laisvę, meno svarbą ir gyvenimo grožį.
Filmą, prie kurio kūrybos daug prisidėjo J. Meko šeima, pristačiusi KD Davison jaudinosi ir labai šiltai prisiminė savo pirmąjį susitikimą su J. Meku. Tuomet daugeliui įkvėpimu buvęs J. Mekas jai davė paprastą patarimą: tiesiog kurti kino filmus, jei nori tapti kino režisiere.
Venecijos kino festivalio liūtą už geriausią dokumentinį filmą kino tema Klasikos filmų („Venezia Classici“) kategorijoje režisierė atsiėmė šeštadienį, festivalio uždarymo dieną. Visgi, Venecijoje pelnytą garbingą įvertinimą iš dalies galima priskirti ir pačiam J. Mekui, nes „Rojaus fragmentuose“ gausu autentiškų J. Meko, savo kasdienybę kruopščiai dokumentavusio vaizdo kamera, užfiksuotų vaizdo dienoraščių fragmentų. Juose išnyra daugybė menininko kolegų ir bičiulių – Andy Warhol, Yoko Ono, Johnas Lennonas ir kt.
Filmo režisierė pasakojo beveik metus dirbusi gausiame kūrėjo archyve ir tiesiog panirusi į jo išskirtinį gyvenimą ir nufilmuotus vaizdus. Ji pati ir kino kritikai pripažįsta, tai buvęs geriausias būdas papasakoti apie J. Meko gyvenimą, kūrybą ir palikimą ateities režisierių kartoms.
„Vienerius pandemijos metus praleidau atsiskyrėliškai su šiuo didžiuliu archyvu. Tai – tūkstančiai valandų neapdorotos filmuotos medžiagos, garso įrašų, nuotraukų, rašytinių darbų tomų, dienoraščių, eilėraščių, laiškų ir kritinių atsiliepimų. Vietoj to, kad vadovaučiausi idėjomis, kurias turėjau šiam projektui, ir pasinėriau į jo gyvenimą, o jis savo ruožtu išniro manajame.
Kažkas nutinka, kai taip išgyveni jo darbą, aštuonių mėnesių peržiūrų maratono metu. Būdavo akimirkų, kai jis prabildavo pro mirgančią šviesą, atsisukdavo į kamerą, tarsi į mane, ir pareikšdavo: „Tai – rojaus fragmentas“, – pasakojo K.Davison.
Pasaulinę filmo premjerą Venecijoje gyvai stebėjusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė sako, kad tai – nuostabus filmas, plačiai auditorijai papasakojantis apie lietuvių kūrėją ir jo talentą. Neveltui žiūrovai, tarp kurių buvo daug J. Meko draugų, artimųjų ir kūrybos gerbėjų. juostą sutiko su ašaromis akyse ir dėkojo filmo režisierei.
Pasak Lietuvos kultūros atašė, nors Lietuva prie filmo kūrimo neprisidėjo, šis apdovanojimas itin svarbus mūsų šaliai. Juostos epizodai fimuoti ir Lietuvoje, joje skamba lietuvių kalba, o filme kartu su pasaulyje žinomomis kino ir meno asmenybėmis (tarp kurių režisieriai Jimas Jarmushas, Martinas Scorcesė, Johnas Watersas, menininkė Marina Abramovič, ) prisiminimais apie J. Meką dalinasi ir jo giminaičiai bei draugai Lietuvoje, tarp jų ir Nacionalinės Dailės Galerijos vadovė L. Jablonskienė ir prof. V. Landsbergis.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva, teisiogiai ar ne, vis tik yra vis labiau matoma Venecijos kino festivalyje (pernai liūtą už geriausią filmą „Horizontų“ programoje laimėjo Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“ – red. pastaba). J. Meko kūryba aktuali ir daugiau nei po pusės amžiaus – būtent šiemet minime menininko gimimo šimtmetį, džiuginsiantį gausybe renginių visame pasaulyje. „Rojaus fragmentų“ premjera Venecijoje atidarė menininkui dedikuotą parodų ir kino juostų pristatymų programą skirtinguose Italijos miestuose,“ – tarptautinės publikos dėmesiu J. Meko kūrybai džiaugėsi Lietuvos kultūros atašė Italijoje.
Dokumentinis kinas šeštadienį pasibaigusiame 79-ajame Venecijos kino festivalyje turėjo ypatingą reikšmę. Antrą kartą festivalio istorijoje pagrindinį prizą – „ Auksinį liūtą“ – pelnė būtent netikėtai triumfavusi dokumentika.
Aktorės Julianne Moore vadovaujama žiuri komisija iš 23 dėl pagrindinio prizo besivaržiusių filmų geriausiu pripažino JAV režisierės Lauros Poitras dokumentinę juosta „All the Beauty and the Bloodshed“ („Visas grožis ir kraujo praliejimas“). Joje pasakojama apie drąsios amerikiečių fotografės Nan Goldin gyvenimą ir pradėtą kampaniją prieš milijardierių, farmacininkų Sacklerių šeimą, kuri kaltinama sukėlusi priklausomybės nuo opioidų epidemiją Jungtinėse Valstijose ir taip pražudžiusi tūkstančius žmonių.
Antrąją savo apdovanojimą už geriausią vaidybą iš Venecijos parsivežė aktorė Cate Blanchett. Festivalio Volpi taurė jai įteikta už įsimintiną, gyvenimo sunkumų patiriančios dirigentės vaidmenį filme „Tar“. Tuo metu Colinas Farrellis buvo pripažintas geriausiu aktoriumi už vaidmenį airiškoje dramoje „The Banshees of Inisherin“ („Salos vaiduokliai“).
