Aktorius yra pasakojęs, kad 1973-aisiais pasirodžiusiame televizijos filme „Tadas Blinda“ sukurtas vaidmuo labiausiai atitinka jo charakterį. „Svieto lygintojas buvau iš prigimties. Jei gatvėje matydavau, kad ką nors skriaudžia, įsikišdavau, negalėdavau praeiti pro šalį, – sakė jis. – Būdavo, kad einame kur nors su žmona, o šalia – muštynės.
Aš tik akinius į kišenę ir būtinai turiu eiti pažiūrėti, kas ten teisus, o kas ne, ką apginti, o ką suimti.
Kiek kartų tokiose situacijose esu miliciją ir policiją iškvietęs arba pats sutvarkęs.“
Maždaug prieš 50 metų gautas pasiūlymas vaidinti legendinį svieto lygintoją V.Tomkui buvo netikėtas.
„Ėjau per seną Akademinio teatro kiemą, matau – ateina du vyrai: režisierius, aktorius Balys Bratkauskas ir operatorius Rimantas Juodvalkis.
Jie pasakė, kad statys filmą apie Tadą Blindą, ir paklausė, ar nenorėčiau vaidinti. Iš pradžių nesupratau, ar čia humoras, ar ne. Kur čia nesutiksi – apie Blindą iš vaikystės buvau girdėjęs“, – LRT televizijos laidoje „Vakaro autografas“ yra pasakojęs V.Tomkus.
Juostos „Tadas Blinda“ kūrėjai prisiminė nemažai smagių nuotykių iš filmavimo aikštelės.
„Nors filmavimo metu visi jautėmės tarsi viena šeima, apie savo asmeninį gyvenimą kalbėdavomės mažai, – yra pasakojusi Vaiva Mainelytė (73 m.), filme sukūrusi Tado Blindos mylimosios Mortos vaidmenį ir tarp pirmosios bei antrosios serijos pagimdžiusi dukrą. – Prisimenu, kaip filmavome mūsų vestuvių sceną.
Staiga per megafoną pasigirsta: „Stop, stop, stop, reikia Vaivą vežt maitint!“
Įbėga Vytautas Tomkus, lyg supykęs, ir sako: „Pamanyk, vos ne pirmas filmas ir jau tokia primadona.“
Tada kažkas priminė, kad maitinu dukrą. Vytautas atsitraukė per kelis žingsnius ir nusistebėjo: „Dukrą?“
Čia pat paklausė, kuo ji vardu, ir nudžiugo, kai pasakiau, kad Dovilė, nes jo dukra taip pat Dovilė.
Vėliau išaiškėjo, kad per tą filmą gimė keturi ar penki „blindukai“.“
Beje, po „Tado Blindos“ pasklido gandai, kad V.Tomkus ir V.Mainelytė – sutuoktiniai ir gyvenime. Aktoriai kartu dirbo ne kartą, tad vienas prie kito buvo įpratę ir vienas kitą iš pusės žodžio suprasdavo.
„Galbūt tai suprato ir žiūrovai, – „Vakaro autografe“ yra svarstęs aktorius. – Mano žmona (aktorė Lilija Mulevičiūtė-Tomkienė, 83 m. – Red.) kartą sakė, kad jei ji mirtų, mane testamentu paliktų Vaivai. Tik pagalvojau, ar Vaiva tikrai norės imti tokį turtą.“
Filmo „Tadas Blinda“ žiūrovai tikriausiai gerai prisimena, kaip puikiai balne laikėsi V.Tomkus. Tačiau aktorius yra prisipažinęs, kad iki šio filmo buvo „jodinėjęs“ tik mediniu žirgu.
„Prieš filmavimą lankiau treniruotes, kad bent žinočiau, iš kurios pusės užlipti, kaip pasukti, – yra pasakojęs V.Tomkus. – Jodinėjau žirgu rekordininku, įpratusiu būti pirmu.
Filme yra scena, kurioje po susišaudymo reikėjo pasukti atgal. Žirgas nesuprato, kodėl jį sulaikiau, ir lėkė tiesiai link sunkvežimio. Galvojau – nejaugi nesustos?! Bet – stop! Ir skridau iš balno.“
Nepamirštamas nutikimas buvo Moldovoje, kur V.Tomkus vaidino vietinį liaudies herojų. Vietovė – kalnuota ir akmenuota, tačiau aktoriui teko joti neišjodinėtu eržilu.
„Kaimo nepažįstu, sakau: gal apsaugėlę kokią duosit? Ir staiga jaučiu, kaip mane tas žirgas pradėjo nešti, – yra pasakojęs aktorius. – Stabdžių nėra, veikia tik posūkiai.
Maža to, kad žirgas gatvėje peršoko automobilį „Žiguli“, prajoję miestelį išvarėm į laukus, kalnų link.
Nemažai pajojęs supratau, kad reikia nuo jo bėgančio nušokti, nes kitaip užsimušiu. Kritau ant žemės, akmenų, sutrupėjo čiurna. Mane numetęs žirgas nubėgo laukais, o apsukęs ratą grįžo.
Tada dar jokių mobiliųjų telefonų nebuvo, tad ilgai laukiau pagalbos. Surankiojo daktarai tą mano koją, sugipsavo, tą pačią dieną vėl atvežė atgal pas vietinius ir pasodino.
Kitą rytą – vėl į filmavimą, nors gipsas dar šlapias! Koja tino, skausmas beprotiškas, bet filmuoti baigėme.
Juokingiausiai vyko viena scena, kai mano herojus turėjo apeiti savo armiją, kuri stovėjo išsirikiavusi su kardais.
Man reikėjo eiti stambiu planu, o kojos priminti negalėjau. Tada vienas vyrukas ropojo, o aš, užkėlęs ant jo sužeistą koją, šlubčiodamas ėjau. Laimė, ilgas apsiaustas viską dengė.“
Kai buvo kuriamas „Tadas Blinda“, aktorė Janina Matekonytė (73 m.) buvo dar studentė. Ji juostoje įkūnijo dvarininko Gruiniaus dukrą Kristiną.
„Virpėdama žiūrėdavau į Vytautą ir negalėdavau atitraukti akių nuo to galingo, šmaikštaus, neieškančio žodžio kišenėje, talentingo ir geraširdžio žmogaus, kuris po režisieriaus ištarto magiško žodžio „Kamera!“ akimirksniu įsikūnydavo į gaivališką, ugningą, negailestingą arba sukrečiamai netekties skausmą išgyvenantį Tadą Blindą“, – yra pasakojusi aktorė.
Puikų humoro jausmą turėjęs V.Tomkus pasakojo, kodėl kiekvienam scenos aktoriui naudinga vaidinti kine.
„Kol nepasifilmuoji, apie save būni geresnės nuomonės, – sakė jis. – Veidrodyje nematai, kokia tavo nosis ilga, kokios didelės ausys. Kai kine save pamatai iš visų pusių, nusileidi ant žemės.
Tik, aišku, teatre kitą kartą gali save koreguoti, o kine kito karto nebūna.“
Vadino kelrode žvaigžde
* V.Tomkus gimė 1940-ųjų liepos 29 d. Radviliškyje, 1961 m. baigė Lietuvos konservatoriją.
* 1961–1962 m. jis vaidino Šiaulių dramos, 1962–1970 m. – Kauno dramos teatre, 1971–1992 ir 1999–2014 m. – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
* 1992 m. drauge su bendraminčiais V.Tomkus įkūrė teatrą „Vaidilos ainiai“, kuriame vaidino iki 1999-ųjų.
* Jis yra vaidinęs filmuose „Žingsniai naktį“, „Birželis, vasaros pradžia“ (rež. Raimondas Vabalas), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. Vytautas Žalakevičius), „Nesėtų rugių žydėjimas“ (rež. Marijonas Giedrys).
* Žiūrovams įsiminė ir jo sukurtas Boleslovo vaidmuo seriale „Giminės“. Serialo kūrėjai leisdavosi į daugybę susitikimų su žiūrovais visoje Lietuvoje.
* „Vytautas buvo lyg mūsų kelrodė žvaigždė – jį pirmą paleisdavome iš autobuso, o mes – iš paskos, – LRT radijui pasakojo serialo režisierius Saulius Vosylius. – Visi jį pažinojo, o moterys apskritai alpdavo jį pamačiusios. Mes tenkinomės antraeiliu vaidmeniu.“
