Po Santino Korleonės-Sonio vaidmens žydas Jamesas Caanas du kartus Niujorke paskelbtas Metų italu – tokia viena iš daugelio legendų, susijusių su gangsterinio kino šedevru „Krikštatėvis“.
Vyriausiojo Vito Korleonės sūnaus Santino vaidmens šiame filme atlikėjas J.Caanas mirė liepos 6-ąją sulaukęs 82 metų. Kietu vyruku pramintas aktorius J.Caanas buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias antraplanio vaidmens atlikėjas „Krikštatėvyje“ (mafiozas Sonis) ir „Emmy“ apdovanojimui – už amerikietiškojo futbolo žaidėjo Briano Piccolo, mirusio nuo sėklidžių vėžio, vaidmenį ABC seriale „Brajano daina“ („Brian’s Song“). Tarp kitų ryškesnių filmų, kuriuose jis vaidino, – kalėdinė komedija „Elfas“ („Elf“), TV serialas „Las Vegasas“ („Las Vegas“).
Aktorius mirė Los Andžele.
„Jimmy buvo vienas didžiausių, – sakė J.Caano atstovas Mattas DelPiano. – Jis buvo ne tik vienas geriausių aktorių, bet ir juokingas, ištikimas, rūpestingas ir mylimas žmogus.
Mūsų santykiuose draugystė visada buvo svarbesnė už verslą. Labai jo pasiilgsiu ir didžiuojuosi, kad visus šiuos metus dirbau su juo. Mano mintys ir maldos yra su visa jo šeima šiuo sunkiu metu.“
Amerikiečių kino ir televizijos aktorius J.Caanas nuoširdžiai mėgo savo profesiją. Ryžęsis atsiduoti menui jis nesidraskė dėl honorarų – svarbiausia artistui buvo medžiaga, su kuria reikėdavo dirbti. Atlikėjas brangino reputaciją, kurią žingsnis po žingsnio kūrė visą karjerą iki pat mirties. Ir drąsiai galėjo tvirtinti, kad ji buvo verta pagarbos.
J.Caanas gimė Niujorko Bronkso rajone, žydų išeivių iš Vokietijos šeimoje. Berniuko tėvas Arthuras dirbo mėsininku, motina Sophie auklėjo vaikus.
Jamesas augo su broliu ir seserimi. Būsimojo aktoriaus vaikystė prabėgo Kvinse, kur jis baigė mokyklą. Gavęs atestatą J.Caanas įstojo į Mičigano universitetą, vėliau perėjo į Hofstros universitetą Niujorke. Ten jis susipažino su Franciu Fordu Coppola. Baigti studijų nepavyko, bet Jamesas susižavėjo aktoryste ir įstojo į vaidybos mokyklą Niujorke.
Kūrybinės biogafijos pradžioje artistas vaidino nedideliuose spektakliuose ne Brodvėjuje. Brodvėjaus spektakliuose jis pradėjo dalyvauti septintajame dešimtmetyje. Tuo karjeros etapu jaunuolis sulaukdavo pasiūlymų ir iš televizijų.
Pirmoji ryškesnė juosta aktoriaus filmografijoje – 1964-aisiais pasirodęs psichologinis trileris „Moteris narve“ („Lady in a Cage“). J.Caano partnerė Olivia de Havilland puikiai įvertino jo vaidybą.
Jaunystėje J.Caanas turėjo aiškų tikslą: vaidinti rimtuose ilgametražiuose filmuose, todėl atsisakydavo atsitiktinių vaidmenų serialuose. Sėkmė atėjo 1965-aisiais po bendradarbiavimo su Howardu Hawksu filme „Raudona linija 7000“ („Red Line 7000“).
Juosta patyrė nesėmę, bet režisieriui patiko Jameso vaidyba ir jis pakvietė aktorių į savo naują filmą – vesterną „Eldoradas“ („El Dorado“). Filmas sulaukė neįtikėtino pasisekimo. Misisipio vaidmuo J.Cannui padovanojo tikrą populiarumą.
1969-aisiais įvyko F.F.Coppolos „Lietaus žmonių“ („The Rain People“) premjera. Filme vaidino ir režisieriaus universiteto laikų draugas J.Caanas. Drama tapo kelių kino festivalių prizininke, sulaukė kritikų pagyrų. Kitais metais J.Caanas nusifilmavo Johno Updike’o romano „Triuši, bėk“ („Rabbit, Run“) ekranizacijoje.
Dauguma to meto filmų, kuriuose vaidino aktorius, būdavo nuostolingi. Tai metė šešėlį jo reputacijai ir režisieriai liovėsi kviesti Jamesą į didelio biudžeto filmus.
Po dešimtmečio, praleisto kine, aštuntojo dešimtmečio pradžioje J.Caanas pagaliau išgarsėjo išskirtiniais vaidmenimis. 1971-aisiais jis nusifilmavo TV seriale „Brajano daina“ apie vėžio pakirstą amerikietiškojo futbolo komandos „Chicago Bears“ žaidėją B.Piccolo ir tapo „Emmy“ nominantu.
2011-aisiais duodamas interviu Televizijos akademijos fondui („Television Academy Foundation“) „Emmy“ laimėtojas „Brajano dainos“ scenaristas Williamas Blinnas sakė: „Jimmy’ių Jimmy. Jis visuomet buvo kiek pasipūtęs, pasitikintis savimi. Gebantis konkuruoti. Dirglus geriausia šio žodžio prasme. Bet jis yra vaikinas, turintis visus pliusus ir minusus, kokių tik gali būti.“
Šią sėkmę lydėjo geriausiai žinomas J.Caano vaidmuo: karštakošis, smurtaujantis ir kerštingas Sonis Korleonė, Dono Korleonės (akt. Marlonas Brando) vyriausiasis sūnus, F.F.Coppolos filme „Krikštatėvis“.
Filmas, sukurtas pagal Mario Puzo bestselerį, laimėjo geriausio filmo „Oskarą“ ir yra laikomas vienu geriausių visų laikų filmų. J.Caano herojaus mirties nuo kulkų krušos scena taip pat laikoma viena geriausių kine.
J.Caanas, kaip ir jo kolegos Alas Pacino ir Robertas De Niro, buvo nominuotas „Oskarui“, tačiau jo nelaimėjo – 1972-aisiais už geriausią antraplanį vaidmenį „Oskarą“ gavo Joelis Gray už vaidmenį filme „Kabaretas“ („Cabaret“). Aktorius ėjo koja kojon su laiku ir dešimtajame dešimtmetyje nepasididžiavo įgarsinti Sonį vaizdo žaidime „Krikštatėvis“.
„J.Caanas turėjo puikų humoro jausmą, bet taip pat buvo rimtas profesionalas, – sakė leidinio „Deadline“ apžvalgininkas Peteris Bartas, buvęs „Paramount Pictures“ gamybos viceprezidentas, kai buvo kuriamas „Krikštatėvis“. – Norėdamas įsigyventi į vaidmenį jis nusprendė pabendrauti su tikrais mafiozais, su kuriais jį supažindino kolegos. Jis vakarieniaudavo su jais, klausinėdavo jų, tyrinėdavo jų reakciją į savo komentarus, netgi kurstydavo ginčus, kad galėtų pamatyti, kaip jie reaguoja.
Jis taip pat prašė patarimų dėl ginklų ir norėjo sužinoti apie jų sėkmingus darbus. Visa tai įkūnijo jo, kaip tobulo aktoriaus, profesionalumą.“
Beje, J.Caanas netgi susidraugavo su Colombo mafijos šeimos gaujos vadu Andrew Russo. Jų santykiai buvo tokie artimi, kad A.Russo net pakrikštijo Jameso sūnų Scottą.
Asmeninis J.Caano gyvenimas buvo nenuspėjamas. Jis visuomet turėjo pasisekimą tarp moterų, buvo keturis kartus vedęs, tapo penkių vaikų tėvu.
Jo pirmąja žmona 1961-aisiais tapo aktorė Dee Jay Mathis, su ja aktorius susilaukė vienintelės dukters Taros. Santuoka nebuvo ilga, galbūt todėl, kad tuo metu pradėjo kilti J.Caano artistinė karjera.
Kitą santuoką J.Caanas sudarė praėjus dešimčiai metų po pirmųjų skyrybų. Jo išrinktąja 1976-aisiais tapo Sheila Marie Ryan – aktorė, modelis ir buvusi Elvio Presley mergina. Pora susilaukė sūnaus Scotto, vėliau taip pat tapusio aktoriumi. Bet vaiko gimimas nesustiprino sutuoktinių ryšių – garsenybės išsiskyrė praėjus metams nuo santuokos įregistravimo.
Atsigauti J.Caanui prireikė trylikos metų. Tuomet jis išsirinko naują gyvenimo palydovę – gyvenimo mokytoją („life coach“) Ingrid Hajek. Jiems gimė sūnus Alexandras. Santykiai truko neilgai, juos lydėjo skandalas – kaip Holivudo sutenerė pagarsėjusi Heidi Fleiss žurnalistams pareiškė, kad susitikinėjo su J.Caanu tuo metu, kai jis dar buvo vedęs. Aktorius tai paneigė.
Ketvirtąja Jameso žmona tapo kostiumų dailininkė Linda Stokes. Jie susituokė 1996 metais, bet 2005-aisiais santykius ištiko krizė ir J.Caanas ėmėsi veiksmų santuokai nutraukti.
Pora susitaikė, bet 2009-aisiais aktorius vėl buvo padavęs skyrybų prašymą. 2017-aisiais J.Caanas trečią kartą pateikė skyrybų dokumentus ir siekė bendrų globos teisių dėl jauniausiojo, tuomet 16mečio sūnaus Jacobo.
Pora turėjo ir trejais metais vyresnį sūnų Jamesą. Aktorius sakė, kad su buvusia žmona jam pavyko išlaikyti draugiškus santykius.
Reikia atiduoti pagarbos duoklę J.Caano skoniui – visos jo žmonos buvo gražuolės.
Aktoriaus sveikata sušlubavo dėl įtampos po paskutinių skyrybų. Jis sakė, kad per pusantrų metų jį užklupo įvairiausios ligos ir kad jam reikia ramybės bei lėšų gydymuisi.
Be aktorystės, J.Caanas žavėjosi kovų menais, turėjo karatė 6-ąjį daną. Polinkį į ekstremalius nuotykius tenkino domėdamasis rodeo.
Liepos 8-ąją mirusio seriale „Sopranai. Mafijos kronikos“ išgarsėjusio T.Sirico gyvenimas irgi buvo spalvingas.
Mafiozą Paulą Gualtierį įkūnijęs aktorius nusikaltėlių pasaulį pažinojo ne iš nuogirdų. Brukline (Niujorkas) gimęs T.Sirico paauglystėje susidėjo su gatvės gauja. Per savo gyvenimą jis 28 kartus buvo sulaikytas policijos, dukart sėdėjo kalėjime.
„Ten, kur užaugau, kiekvienas vyrukas stengėsi įrodyti savo vertę, – dienraščiui „LA Times“ yra pasakojęs aktorius. – Privalėjai turėti arba tatuiruotę, arba skylę nuo kulkos.“
Pastaruosius kelerius metus aktoriaus sveikata buvo silpna, jam buvo nustatyta demencija.
T.Sirico vaidino visuose šešiuose „Sopranų“ sezonuose. Jis turėjo pasirodyti ir ir serialo priešistorėje – pernai sukurtame filme „Daugybė šventųjų iš Niuarko“ („Many Saints of Newark“), tačiau sveikata neleido pakartoti vaidmens.
Parengė Matilda Aleksandravičė
