Neseniai teismas nutarė, kad ateinantį sekmadienį 80-metį švęsiančiam vyrui už populiarius kūrinius priklauso honoraras.
Rokerio S.Rodriguezo įrašai šimtais tūkstančių buvo pardavinėjami Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
O Šiaurės pusrutulyje apie šį muzikantą beveik nieko nebuvo žinoma, kol 2012 metais pasirodė „Oskarą“ pelnęs dokumentinis filmas „Cukrinio žmogaus beieškant“ („Searching for Sugar Man“).
Įdomiausia tai, kad pats S.Rodriguezas, dešimtmečius duonai užsidirbdavęs statybose, nė neįsivaizdavo, kad kai kuriose šalyse daugybė gerbėjų jį dievina ir lygina su Bobu Dylanu.
Uždarą gyvenimo būdą pasirinkęs atlikėjas ilgus metus už savo populiarius kūrinius negaudavo jokio honoraro. Greičiausiai nebūtų gavęs ir toliau, jei ne būrys gerbėjų.
Vienas jų, iš PAR kilęs Stephenas Segermanas (67 m.), neseniai pranešė, kad jo dievukas teisme laimėjo bylą ir jam bus išmokėti honorarai.
S.Segermanas yra būtent tas žmogus, kuris surado S.Rodriguezą ir papasakojo apie jį visam pasauliui.
Teisme buvo įrodyta, kad įrašų kompanijos nesugebėjo vyro įspėti, jog užsienyje jis tapo kultinis.
Tad įkopęs į devintąjį dešimtmetį indėnų kraujo turintis S.Rodriguezas pagaliau galės pelnytai mėgautis savo darbo vaisiais. Tiesa, jis vis dar gyvena tame pačiame kukliame name Detroite (Mičigano valstija) ir vengia viešumo.
„Jis labai filosofiškai vertina tai, kas atsitiko. Nemanau, kad jis ant ko nors pyksta, – pasakojo S.Segermanas. – S.Rodriguezas yra mielas ir nuolankus vyras. Nors šį kūrėją sėkmė aplankė labai vėlai, jis tiesiog džiaugiasi, kad ir šiaurinio Žemės pusrutulio gyventojai sužinojo apie jo muziką ir kad dabar jis garsus visame pasaulyje.“
Iš Meksikos kilusį S.Rodriguezą praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje viename prirūkytame bare Detroite pastebėjo keli profesionalūs muzikantai. Drovusis S.Rodriguezas grojo publikai atsukęs nugarą.
Muzikantai supažindino jį su įrašų kompanijos „Sussex Records“ vadovu Clarence’u Avanta (91 m.), kuris anksčiau dirbo su soulo muzikos žvaigžde Billu Withersu (1938–2020).
C.Avantai patiko niekam nežinomo muzikanto stilius, todėl buvo įrašyti du jo albumai: „Cold Fact“ ir „Coming From Reality“. Pagrindinėje pirmojo albumo dainoje „Sugar Man“ buvo kalbama apie skurdą ir narkomaniją.
Sakyti, kad albumai populiarumo nesulaukė, būtų netikslu – C.Avanta su apmaudu pasakojo, kad iš viso buvo parduoti vos šeši jų egzemplioriai. Todėl ir S.Rodriguezas, ir prodiuseriai suprato, kad tolesnis bendradarbiavimas neįmanomas.
Vėliau S.Rodriguezas pasakojo: „Labai norėjau tęsti šią veiklą, tačiau susidūręs su realybe sugrįžau dirbti į statybas. Mes griaudavome ir renovuodavome pastatus. Darbas buvo sunkus, tačiau naudingas kraujotakai ir kūno formoms.“
Tada dainininkas dar nežinojo, kad viena amerikietė, vykusi į PAR aplankyti savo vaikino, įsimetė į lagaminą kelis jo albumus.
Šie albumai ėmė eiti iš rankų į rankas, buvo daromos jų kopijos. Tuo metu pažangūs šios šalies gyventojai kovojo su apartheidu, o S.Rodriguezo kūriniai tapo savotišku jų himnu.
„Devintajame dešimtmetyje kiekvienas liberalių pažiūrų PAR paauglys savo namuose turėjo albumą „Cold Fact“. Jo dainos skambėjo kiekviename vakarėlyje.
Mes net neabejojome, kad S.Rodriguezas yra didžiulė žvaigždė, kurį žino visas pasaulis“, – pasakojo dainininko gerbėja Karin Wright. Teigiama, kad tais metais PAR buvo parduota 500 tūkst. S.Rodriguezo albumo kopijų.
Ne mažiau populiarus dainininkas buvo ir Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje, kur gerbėjai už albumo kopijas buvo pasiryžę pakloti kelis šimtus dolerių.
Teigiama, kad tose šalyse S.Rodriguezas buvo kur kas populiaresnis už Elvį Presley (1935–1977) ir grupę „The Rolling Stones“.
Vis dėlto gerbėjams S.Rodriguezas buvo didelė mįslė. Sklandė gandai, kad jis scenoje susidegino, mirė nuo narkotikų perdozavimo. Kalbėta, kad jis yra teroristinės grupuotės narys.
S.Segermanas kartu su muzikos žurnalistu Craigu Bartholomew Strydomu nutarė išsiaiškinti, kiek šie gandai turi pagrindo. 1997 m. jie susirado vieną JAV muzikos prodiuserį, kuris papasakojo apie tai, kuo užsiima Pietų pusrutulyje daugelio dievinamas dainininkas.
S.Rodriguezas sukūrė dainininkui skirtą internetinę svetainę, kurią rado atlikėjo dukra Eva. Ji ir susisiekė su svetainės kūrėju.
Stephenas jai papasakojo, kad jie su Craigu buvo įsitikinę, jog dainininkas miręs. O ketindami išsiaiškinti atlikėjo mirties priežastį sužinojo, kad jis gyvas.
„Ir štai kartą antrą valandą nakties suskambo mano telefonas, – prisiminė S.Segermanas. – Išgirdęs balsą iškart supratau, kad tai S.Rodriguezas.
Neįmanoma apibūdinti, kaip pasijutau. Na, kaip pasijustumėte, jeigu jums paskambintų Elvis Presley?“
1998 m. S.Rodriguezas apsilankė PAR, kur sužavėtiems gerbėjams surengė ne vieną koncertą. O netrukus jis išvyko į turą po pasaulį, įskaitant Londoną. Per jį uždirbo šimtus tūkstančių svarų.
Tada švedų režisierius Malikas Bendjelloulis (1977–2014) sužinojo S.Rodriguezo istoriją ir susisiekęs su S.Segermanu paprašė padėti sukurti dokumentinį filmą. „Cukrinio žmogaus beieškant“ 2013 m. „Oskarų“ teikimo ceremonijoje pelnė geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą. Tais pačiais metais jis buvo apdovanotas ir BAFTA.
Būdamas labai drovus S.Rodriguezas atsisakė dalyvauti ceremonijoje Los Andžele teigdamas, kad yra užsiėmęs koncertais.
Po dvejų metų JAV buvo iškelta byla dėl S.Rodriguezui nesumokėtų honorarų, kuri tik neseniai buvo baigta.
Dabar S.Rodriguezas gali mėgautis gyvenimu. S.Segermanas sakė, kad už viską reikia būti dėkingiems filmo „Cukrinio žmogaus beieškant“ režisieriui M.Bendjellouliui, kuris 2014 metais pasitraukė iš gyvenimo.
„Kai po „Oskarų“ teikimo ceremonijos nuėjome į „Vanity Fair“ vakarėlį, pasijutome tarsi kosmose, – prisiminė S.Segermanas. – Mačiau, kaip pro šalį praėjo Robertas De Niro. Netoliese stovėjo astronautas Buzzas Aldrinas.
Tai buvo nuostabi patirtis. Gaila, kad Maliko nėra šalia. Jis galėtų pamatyti, kokį poveikį padarė jo filmas.“
Dokumentinis filmas padėjo atlikėjui pritraukti naują auditoriją. S.Rodriguezas džiaugiasi, kad žmonės sužinojo apie jo muziką ir kad jis turėjo progą apkeliauti pasaulį.
Parengė Vykintė Budrytė
