Aktorius A.Delonas 2017-ųjų gegužę paskelbė baigiantis karjerą. Prieš metus vasarą jis patyrė insultą. Po to – ilga reabilitacija Šveicarijos klinikoje. Nuo to laiko A.Delonas nebesirodo viešumoje ir neduoda interviu.
Aktoriaus sveikata pablogėjo ir dėl depresijos. 2017-aisiais sulaukusi 79 metų mirė aktorė Mireille Darc, kuri 15 metų buvo nesantuokinė A.Delona žmona.
Tai ilgiausiai trukę santykiai A.Delono biografijoje – juodu susitiko kriminalinės dramos „Džefas“ („Jeff“) filmavimo aikštelėje 1968-aisiais ir penkiolika metų buvo kartu. Drauge jie vaidino filmuose „Skubantis žmogus“ („L’homme presse“), „Niekšo mirtis“ („Mort d’un pourri“), „Borsalino & Co“.
Devintojo dešimtmečio pradžioje jų keliai išsiskyrė. 2021-ųjų sausį nuo vėžio mirė jo buvusi (ir vienintelė oficiali) žmona Nathalie Delon (1941–2021).
Šių metų kovo 18-ąją A.Delonas paskelbė, kad jam įgriso gyventi ligotam ir bejėgiam. Jis nori iškeliauti anapilin padedamas eutanazijos, kuri įteisinta Šveicarijoje (šioje šalyje A.Delonas gyvena nuo 1985 metų): „Sulaukę tam tikro amžiaus mes turime teisę pasitraukti tyliai, išvengdami ligoninių, injekcijų ir skausmo.“
Žinoma, „pasitraukti tyliai“ jam nepavyks jokiomis aplinkybėmis. A.Delonas dar gyvas, o visi jau pradėjo jį apraudoti. Dievaitis, gražiausias XX a. vyras, kad ir kiek metų jam būtų.
Būsimasis aktorius gimė 1935-ųjų lapkričio 8-ąją pietiniame Paryžiaus priemiestyje. Jis – pusiau italas. Jo tėvas Fabienas Delonas (etninis korsikietis) turėjo nuosavą kino salę „Le Regina“ nedideliame Bur la Reno miestelyje. Motina Edith Arnold tikrino bilietus toje pačioje salėje.
Kai jo tėvai išsiskyrė, motina vėl ištekėjo už dešrų krautuvėlės savininko Paulo Boulogne. Tai beveik nulėmė sūnaus likimą – jis taip pat turėjo tapti mėsininku.
Alainas prastai mokėsi, bjauriai elgėsi mokykloje, iš kurios jį vis išmesdavo. Jis sutiko tapti net mėsininku, kad tik nereikėtų eiti į mokyklą.
Bet kantrybės doroti skerdieną jam užteko tik dvejus metus. Sulaukęs septyniolikos jis užsidegė tapti lakūnu bandytoju.
1953-iaisiais būsimasis aktorius atsidūrė Indokinijos kare, jūrų pėstininkų korpuso oro desantininkų gretose. O 1956-aisiais po demobilizacijos įsitaisė padavėju Paryžiaus aludėje. Visi aplinkiniai siūlė jam parodyti savo nuotraukas kino prodiuseriams. Ir jis lakstė po aktorių atrankas.
Pradedantis aktorius Jeanas Claude’as Brialy, su kuriuo A.Delonas susipažino per vieną aktorių atranką, pristatė jį režisieriui Yves’ui Allegret. Šis davė A.Delonui nedidelį vaidmenį filme „Kai įsimaišo moteris“ („Quand la femme s’en mele“). 1957-aisiais įvyko debiutas.
Po metų A.Delonas nusifilmavo jau Marco Allegret filme „Būk graži ir patylėk“ („Sois belle et tais-toi“). Jis toliau rengėsi profesionalaus aktoriaus karjerai, privačiai mokėsi fechtuotis, tobulino kalbą ir mimiką.
Tikroji sėkmė jį aplankė po Rene Clement’o detektyvinės dramos „Saulės nudeginti“ („Plein soleil“) pagal Patricios Highsmith romaną „Talentingasis ponas Riplis“ („The Talented Mr. Ripley“). 23 metų A.Delonas suvaidino pagrindinį herojų Tomą Riplį. Tai buvo jo pirmasis vaidmuo, kurį kuriant reikėjo atskleisti personažo – amoralaus, bet velniškai žavaus – psichologiją.
Vėliau „Saulės nudeginti“ buvo pripažintas vienu geriausių prancūzų filmų kino istorijoje. Vien Prancūzijoje premjeros dieną (1960-ųjų kovo 10-ąją) jį pažiūrėjo 2,5 mln. žmonių. Juosta apkeliavo visą pasaulį. Ir visas pasaulis pamatė A.Deloną ir buvo jo sužavėtas.
Toliau viskas ėjo kaip per sviestą: jis vaidino ne tik R.Clement’o, bet ir italų metro Luchino Visconti filmuose. Kino dramoje „Rokas ir jo broliai“ („Rocco e i suoi Fratelli“) jis suvaidino ne tik gražų, bet ir kilnų herojų.
Jau tuomet prabilta apie subtilų dramatinį savamokslio aktoriaus talentą.
Toliau A.Delono užduotis buvo tik atidžiai rinktis medžiagą. Tačiau medžiaga pati jam siūlėsi. Pasaulinio garso režisieriai patys jį susirasdavo. A.Delonas vaidino Michelangelo Antonioni, Henri Verneuil’o, Louis Malle’io, Jacques’o Deray, Bertrand’o Blier, Jeano Luco Godard’o ir kitų kultinių Europos režisierių filmuose.
Jo partneriai filmavimosi aikštelėje buvo Burtas Lancasteris, Claudia Cardinale, Monica Vitti, Jeanas Gabinas, Lino Ventura.
Vėliau savo sėkmės receptą jis taip apibūdino: „Jau daug metų aš vaidinu tik tuose filmuose, kurie man patinka. Aš nesu skurdžius, galiu dirbti savo malonumui.“
Jis žinojo savo kainą ir seniai suprato, kad yra vienas pagrindinių XX a. aktorių. Kartu kritiškai atsiliepdavo apie save, kad, be pasakiško populiarumo ir unikalios išvaizdos, yra bjauraus charakterio.
Dėl jo bjauraus charakterio labiausiai kentėjo jį mylinčios moterys. Jų buvo daug. Nors ir nekukliai, tačiau taikliai sakydavo, kad jam jokio vargo užkariauti bet kurią: „Grožis visada buvo su manimi. Visi nuolatos man tai primindavo.“
Kaip pats prisipažino, jis nuo jaunumės ėjo iš proto dėl moterų, ypač penkeriais–dešimčia metų vyresnių. „Kai grįžau iš armijos, apsigyvenau Pigalyje (Paryžiaus raudonųjų žibintų kvartalas. – Red.). Keletas merginų uždirbdavo man pragyvenimui. Jos ėjo dėl manęs iš proto, nes buvau gražus“, – sakė jis viename interviu.
1958-ųjų birželį prasidėjo juostos „Kristina“ („Christine“), kurioje pagrindinį vaidmenį atliko 20-metė austrų ir vokiečių aktorė Romy Schneider, filmavimas. Tai buvo 1933-iųjų filmo, kuriame Kristiną vaidino Romy motina – vokiečių kino žvaigždė Magda Schneider – perdirbinys.
Tuo metu R.Schneider buvo tikra žvaigždė savo tėvynėje (po kino epopėjos apie princesės Sisi gyvenimą) ir didžiausius honorarus gaunanti Vokietijos aktorė.
Jos partneris filme „Kristina“ buvo dar mažai žinomas A.Delonas. 1958-ųjų vasarą jis su raudonų rožių puokšte atvyko į oro uostą pasitikti būsimos partnerės. Romantiški santykiai užsimezgė ne iš karto.
„Nuo pat pirmosios filmavimo dienos mes atsidūrėme karo lauke ir taip kibome vienas į kitą, kad net plunksnos dulkėjo“, – rašė aktorė savo dienoraštyje.
Per kinematografininkų pokylį Briuselyje Romy suprato, kad myli savo užsispyrusį partnerį. O ir jis, kaip paaiškėjo iš jo prisipažinimo, pamilo ją beprotiškai ir baigiantis filmavimui pasakė: „Atvažiuok į Paryžių. Gyvensime kartu.“
Jau 1958-ųjų rudenį 20-metė R.Schneider atvyko pas A.Deloną į Paryžių. Bet ne tiktai dėl jo. Atėjo laikas tapti pasauline žvaigžde. Tiesa, naujų vaidmenų nebuvo, o A.Delonas pradėjo labai daug filmuotis.
„Paryžiuje aš pažinau tikrąjį Alainą, dygliuotą, impulsyvų, kiek laukinį vaikiną, kuris visada vilkėjo džinsus ir marškinius, visada vėluodavo į filmavimus, lakstė po miestą savo „Renault“ ir pasakodavo neįtikėtinas istorijas“, – vėliau prisiminė Romy.
A.Delono nepriėmė ir jos šeima. Aktorės motina manė, kad jis nevertas jos dukters: „Pamanyk, kažkoks Delonas.“
Tačiau neturėdama galimybės uždrausti šių santykių ji pareikalavo oficialios santuokos. 1959-ųjų kovo 22-ąją įvyko A.Delono ir R.Schneider sužadėtuvės.
Žurnaluose mirgėjo jų nuotraukos: nerūpestingai linksma Romy ir šiek tiek nuliūdęs Alainas. Spauda pavadino juos gražiausia Europos pora.
Tačiau ilgametis romanas taip ir nesibaigė vestuvėmis. Išbuvę sužadėtiniais šešerius metus Romy ir Alainas išsiskyrė. Vieni kalbėjo, kad dėl naujo A.Delono romano. Kiti – dėl R.Schneider nenoro atsiduoti tik šeimai.
1963-iųjų rudenį R.Schneider pirmą kartą išvyko į Holivudą filmuotis ir ten iš laikraščių sužinojo apie A.Delono romaną su pradedančiąja aktore Nathalie Barthelemy. Kai grįžo į jų butą Paryžiuje, A.Delonas jau buvo susirinkęs savo daiktus ir išvykęs. R.Schneider bandė žudytis ir ilgai nesifilmavo.
Nathalie ir Alainas susituokė 1964-ųjų rugpjūčio13-ąją. Jis padėjo jai pradėti kino karjerą, ji 1964-ųjų rugsėjo 30-ąją pagimdė jam sūnų Anthony, vėliau taip pat tapusį aktoriumi.
Santuoka truko ketverius metus. Skyrybas su A.Delonu 1968-aisiais aktorė taip komentavo: „Mūsų santuoka rėmėsi aistra ir nervais ir kartą mes abu tiesiog nebeištvėrėme.“
N.Delon toliau filmavosi kine, ėmėsi režisūros ir rašė scenarijus. Prieš metus ji mirė nuo kasos vėžio.
Tuo metu, kai A.Delonas dar gyveno su R.Schneider, 1962-aisiais, dainininkė ir aktorė Nico Päffgen pagimdė sūnų Arį, kurio tėvu įvardijo A.Deloną. Jis tėvystės nepripažino, tačiau berniuką užaugino jo tėvai, davę Boulogne pavardę (A.Delono patėvio).
Filmuodamasis juostoje „Džefas“ 1968-aisiais A.Delonas susitiko su aktore M.Darc. Šis susitikimas išsitęsė iki 15 metų. Tiek laiko jie buvo kartu. A.Delonui tai buvo rekordas, kurio nepavyko viršyti jokiai kitai moteriai.
M.Darc tapo ne tik jo mylimąja, bet ir verslo pagalbininke (kvepalai, suknelės). Ji sudarydavo sutartis, ieškojo patalpų naujoms parduotuvėms. Kartu jie filmavosi kino juostose. Ji palaikė gerus santykius su A.Delono sūnumi, o to negalima pasakyti apie Anthony santykius su tėvu.
Visi laukė žvaigždžių vestuvių. Bet jos neįvyko (A.Delonas tai motyvavo tuo, kad negalėjo su M.Darc susilaukti vaikų).
A.Delonas metė M.Darc devintojo dešimtmečio pradžioje dėl jaunos aktorės Anne Parillaud (žinomos iš vaidmens Luco Bessono filme „Nikita“). Manoma, kad dėl depresijos Mireille pateko į autokatastrofą pakeliui iš Italijos. Moteris ne vieną mėnesį praleido ligoninėje, medikai per stebuklą ją išgelbėjo. A.Delonas buvo šalia. Bet kai Mireille išėjo iš ligoninės, jie išsiskyrė galutinai.
1987-aisiais A.Delonas per klipo filmavimą susipažino su olandų manekene Rosalie van Breemen, jaunesne už jį 30 metų. Trumpalaikis romanas užsitęsė. Rosalie pagimdė A.Delonui du vaikus – dukterį Anouchką ir sūnų Alainą Fabieną.
Vis dėlto 2001-aisiais Alainas ir Rosalie taip pat išsiskyrė taip ir neįforminę santykių. A.Delonui buvo 67-eri, kai 36-erių Rosalie pamojavo jam ranka, pasiėmė abu vaikus ir atsidavė kitam Alainui, pavarde Afflelou.
Šnekėta, kad A.Delonas turėjo romaną su italų gražuole C.Cardinale. Tačiau aktorė kategoriškai neigia šį ryšį. Ji sako, kad vyrų grožis jai niekada nedarė įspūdžio, todėl ji lengvai atsisakė A.Delono. Ilgainiui tarp jų susiklostė draugiški santykiai, tačiau pirmieji bendravimo metai nebuvo paprasti – A.Delonas vis kartodavo, kokia graži pora jie galėtų būti.
Filmo „Policininkas“ („Un flic“) filmavimo aikštelėje prodiuseriai suvedė du sekso simbolius – Catherine Deneuve ir A.Deloną. Alainas pradėjo merginti „Šerbūro lietsargių“ („Les Parapluies de Cherbourg“) žvaigždę, šnekėti, kad sutiko svarbiausią savo gyvenimo moterį.
C.Deneuve ėmė flirtuoti, kol atsitiktinai sužinojo, kad meilės intrigėlė įtraukta į filmo reklaminę kampaniją. Tik A.Delonas buvo informuotas ir gavo honorarą už „meilės vaidinimą“, o C.Deneuve glamonėjosi su juo prieš kameras nemokamai. Iš keršto vėliau ji pasakys: „Atvirai sakant, A.Delonas bučiuojasi šlykščiai.“
Dabar A.Delonas vienišas. Vienatve su juo dalijasi šunys ir trys vaikai, kurie uoliai jį lanko: Anthony, Anouchka ir Alainas Fabienas.
Dar prieš insultą jis pasakojo, kad pamąsto apie savižudybę. Kad nori būti palaidotas naminių gyvūnų kapinėse. O pastaraisiais mėnesiais ėmė terorizuoti vaikus. Iš pradžių pavedė vyresniajam sūnui Anthony surasti tinkamą kliniką, kurioje atliekama eutanazija, apmokėti „paslaugą“ ir palydėti jį iki galo. Anthony nepaisė tėvo prašymo.
Tada A.Delonas persimetė prie dukters Anouchkos. Ji taip pat gyvena Šveicarijoje, rūpinasi tėvu.
Kaip bus toliau, niekas nežino. Gandus apie A.Delono mirtį paneigė jo spaudos atstovas. Jo patikinimu, „reikiamas momentas“ dar neatėjo.
Parengė Matilda Aleksandravičė
Penki garsiausi A.Delono filmai
„Saulės nudeginti“ („Plein soleil“, 1960 m.);
„Rokas ir jo broliai“ („Rocco e i suoi Fratelli“, 1960 m.);
„Juodoji tulpė“ („La Tulipe noire“, 1963 m.);
„Baseinas“ („La piscine“, 1969 m.);
„Du žmonės mieste“ („Deux hommes dans la ville“, 1973 m.).
