Vilniaus užmiestyje įsikūrusi operos solisto Rafailo Karpio šeima laidoje „Sveikas rytojus“ teigė besidžiaugianti tyla ir ramybe, tačiau jo žmona, optometrijos specialistė ir trijų dukrelių mama Diana Karpė neslepia, kad esant nelietingam orui jiems tenka patirti ir šalia esančio keliuko keliamų dulkų poveikį.
„Stengiamės rašyti plakatus, kad nedulkintų, bet tai tikrai yra neišvengiama. Aplink namą vyksta statybos, tad lauke mergaitės nešioja saulės akinius. Taip apsisaugome ir nuo UV spindulių, ir nuo dulkių“, – laidoje pasakojo D. Karpė.
Optometrijos specialistė pasakojo, jog jos vyras dirba aplinkoje, kurioje yra labai daug dulkių, dekoracijų, taip pat reikia įtemptai žiūrėti į partitūras, natas, tad dirbtinės ašaros dažnai yra R. Karpio kuprinėje ir jų namų vaistinėlėje.
„Mūsų šeimoje ekranų klausimas yra labai opus, todėl, kad aš pati turiu aukšto laipsnio trumparegystę ir suprantu, kad mano dukros gali turėti paveldimumą. Naudojame tik didelį ekraną – televizorių ir filmukus žiūrim ne ilgiau negu valandą per dieną. Mūsų vaikai visiškai nenaudoja ir planšetinių kompiuterių, visiai nežaidžia telefonais. Tai – trumparegystės prevencija. Ši problema tikrai provokuoja ir gilesnius, ne tik sausos akies sindromą, bet ir regėjimo pakitimus“, – laidoje pasakojo E. Karpė.
Operos solisto žmona pasakos apie namuose su vaikais atliekamą kokybiško mirksėjimo pratimą.
„Lėtai mirksime, kad jaustume, kaip vokas susiliečia su apatiniu voku. Taip atsikuria ašarų plėvelė ir akis tampa drėgnesnė. Tai prevencinis pratimas, kol dar nėra simptomų, kol nejaučiame smėlio pojūčio akyse. Taip pat ir žiūrėdami televizorių, kas 20 min mirksime, žiūrime į tolį“, – pasakojo moteris.
E. Karpė sakė, jog jų šeima geria daug vandens, tik apie tai vienas kitam kartais reikia priminti, nes, kaip sako pati moteris, vaikai apie vandens gėrimą prisimena tik išsilakstę ir išsidūkę lauke.
„Tai irgi yra susiję su akių sausumu. Viskas priklauso nuo to, ką tu darai nuo ryto“, – kalbėjo optometrijos specialistė E. Karpė.
Gydytojas oftalmologas Almantas Makselis laidoje įspėjo, kad labai svarbu atstatyti ir palaikyti akių drėgmę, nes turint sausas akism vaizdo kokybė gali būti ženkliai prastesnė.
„Ašarų plėvelė padengia akies paviršių, išlygina ragenos nelygumus, suteikia skaistesnį, švaresnį matymą. Kaip žinia, ragena yra pats jautriausias audinys žmogaus kūne. Ilgiau sėdint prie kompiuterio žmogus žymiai rečiau mirksi, tad turime prailgintą laiką, kada gali nugaruoti ašaros ir akys tapti sausos. Taip pat aplinka, dulkės, kurios papuola ant akių paviršiaus – tai irgi yra dirgiklis“, – sakė gyd. A. Makselis.
Gydytojas pasakojo, jog viena iš dažnesnių kontaktinių lęšių ilgalaikio nešiojimo pasekmių yra būtent akių sausumas. O pagrindinis faktorius, kuris skatina akių sausumą – tai šviečiantys ekranai.
„Ašarų plėvelė yra sudaryta iš trijų sluoksnių. Du pagrindiniai sluoksniai: riebalinis ir vandeninis. Su jais yra susijęs ir ašarų arba sausų akių sindromo klasifikavimas“, – pasakojo A. Makselis.
Turint problemų su riebaliniu sluoksniu, dažniausias sausų akių požymis yra svetimkūnio jausmas, sunkumas akyse, mirksėjimas. Jis dažnai jaučiamas tik pabudus ryte.
Jeigu yra padidėjęs nugaravimas arba nepakankama gamyba – tai vandeningo sluoksnio problema, kuri intensyvesnė pasidaro antroje dienos pusėje. Ir, žinoma, yra mišrusis tipas, žmonėms, kurie turi pastovių problemų.
Oftalmologas pabrėžė, jog pacientams, kurie jaučia rytinį sunkumą arba sausumą akyse, vokų priežiūra yra itin svarbi. Mirksint, spaudžiant akių vokus, aktyvuojasi liaukos, ant akies paviršiaus išskiria riebalas ir taip situacija gerėja.
„Kitas būdas – ties blakstienomis, kur yra liaukų atsivėrimas, galima ganėtinai stipriai paspaudyti voko kraštą, kad būtų išspaustas papildomas riebalo lašelis, kuris sudaro ilgalaikę akies apsaugą. Ir, žinoma, trečiasis būdas – tai dirbtinos ašaros, kurių rasti visada galima vaistinėse“, – sakė gyd. A. Makselis.
Pasak oftalmologo, esant rytinei problemai, reikėtų rinktis dirbtines ašaras, kurios papildo būtent riebalinį sluoksnį. Jeigu yra popietinis sausumas, tinka bet kurios dirbtinės ašaros, kurios yra sertifikuotos. Tačiau turint įsisenėjusią problemą, vienareikšmiškai reikėtų rinktis dirbtines ašaras be konservantų.
„Turint pooperacinių problemų akyje, po kataraktos operacijos, negyjančios erozijos, tikslas yra skatinti regeneraciją. Tam pasitarnauja dirbtinės ašaros, kuriose yra medžiagos aktyvinančios epitelio atsistatymą, epitelio augimą. Pats pagrindinis dalykas, ką žmogaus pats gali padaryti, tai vartoti daugiau vandens. Reikia turėti skysčių, iš ko gaminsis ašaros“, – dėstė gyd. A. Makselis.
Vaistininkė Teresė Stonkienė pasakojo, jog sausoms akims padėti gali mirksėjimo pratimai, subalansuota patalpų drėgmė ir tinkamai parinkti akių lašai. Ypač naudingi lašai – turintys dvejopą veikimą, tokie kaip akių lašai Optive.
„Preparatas, kuris ne tik drėkina akies paviršių, bet ir patenka į akies paviršiaus epitelio ląsteles bei sugrąžina į ląsteles prarastą vandenį, yra puikus pasirinkimas. Tai leidžia ląstelėms išgyventi ir atlikti apsauginę funkciją, net esant padidėjusiai druskų koncentracijai ašarose. Tokius akių lašus galima naudoti ir nešiojant kontaktinius lęšius“, – pasakojo T. Stonkienė.
Pasak vaistininkės, tokio preparato komponentai sudaro polimerus, kurie yra tarsi „susipakavę“ į mažas kapsules. Užlašinus ant akies paviršiaus, natūralios ašarų druskos atidaro polimerų kapsules ir jose esantys komponentai greitai pasiskirsto visuose ašarų plėvelės sluoksniuose.
„Jeigu tokiame preparate yra ricinos aliejus, jis atstato ir stabilizuoja ašaros lipidinį sluoksnį ir akies paviršių, skatina ląstelių atsinaujinimą, apsaugo ašaras bei akies paviršiaus ląsteles nuo dehidratacijos, slopina uždegimą“, – kalbėjo T. Stonkienė.
