J. Petkevičius, dažnai vadinamas tiesiog Juozuku, per ilgametę masažuotojo karjerą prisidėjo prie daugybės mūsų krepšininkų bei kitų sportininkų pergalių. Už nuopelnus Lietuvai jis buvo apdovanotas net keturių prezidentų. Sportininkams jis padėjo ne tik profesionaliai atlikdamas savo tiesioginį darbą, bet ir psichologiškai – išklausydamas, nuramindamas, pralinksmindamas, ir, kai reikia, patardamas.
Anot jo, masažo metu žmonės neretai išsipasakoja, kas juos slegia.
„Esu tarsi paslapčių taupyklė. Tuo gera taupyklė, kad pamirštu, ką žmogus kalbėjo“, – laidoje juokėsi gero humoro jausmo nestokojantis Juozas.
Humoras J. Petkevičiaus darbe be galo svarbus. Tuo jis įsitikino dirbdamas klinikose ir susidurdamas su sunkiai traumuotais pacientais.
„Dar dirbdamas klinikose turėjau Juozuko vardą. Kai man būdavo ne darbo diena, personalas sakydavo: „Šiandien nebus Juozuko, bus blogai“, nes ligonius ne tik pamasažuodavau, bet ir palinksmindavau. Kai žmogus guli lūžusiu sprandu ir visai nejuda, jam reikia masažo arba humoro.“
J. Petkevičius niekada nesibaidė sunkaus darbo – išbandė įvairias profesijas ir kurį laiką dirbo keliais etatais. Todėl nesureikšmina to, kad, tapus krepšininkų masažuotoju, kartais per parą miegui likdavo vos pora valandų.
„Didžiausia krepšininkų masažuotojų klaida yra ta, kad jie dirba savo kabinetuose. Krepšininkai ne visada ateina – tuomet ir masažuotojas tarsi nereikalingas. Aš darydavau kitaip: palaukdavau, kol jie eis gulti, ir masažuodavau jų kambaryje. Kartais darbą baigdavau ketvirtą ryto, pamiegodavau kelias valandų ir vėl ant kojų. Kiti juokdavosi, kai per varžybas užsnūsdavau.“
Anot J. Petkevičiaus, pastangas atperka žinojimas, kad padarei gera ir bent šiek tiek prisidėjai prie bendro rezultato. „Džiaugiuosi, kai po masažo žmogus sako: „Jaučiuosi kaip naujai gimęs.“ Žinojimas, kad padariau gera, man suteikia energijos. Dėl to ir dirbu. Džiugu, kad dar esu reikalingas“, – sakė pašnekovas.
Nors dirba su gerokai – kartais ir trigubai – jaunesniais už save, J. Petkevičius teigia didelio amžiaus skirtumo nejaučiantis. Išlaikyti gerą savijautą, energiją ir tvirtumą jam padeda sportas. Jaunystėje jis praktikavo regbį, dziudo, o dabar neįsivaizduoja gyvenimo be plaukimo, bėgiojimo ir sporto salės. Jo įsitikinimu, negalima leisti kūnui aptingti ir sportuoti reikia ne kelis kartus per savaitę, o kasdien.
„Kaip pabėgti nuo senatvės? Žmonės sako: „Galvosiu, kad esu jaunas, tai ir būsiu jaunas.“ Ne, taip nebus. Reikia įdėti daug pastangų. Pirmiausia susitvarkyti mintis – nebūti zirzliam, viskuo nepatenkintam. Šitą daug kas žino. Bet taip pat labai svarbu tinkamai rūpintis kūnu – savo futliaru. Tam turi kasdien dirbti – judėti, sportuoti. Nes jeigu nors vieną dieną to nedarai, kūnas ima tinginiauti.
Aš kasdien keliuosi 7 ryto ir pusantros valandos bėgioju. Nesvarbu, ką dariau ir kaip jaučiausi iš vakaro, ar šiandien lyja, ar ne. Jau kokius 8 metus savo kūnui nepataikauju ir jis man už tai dėkingas. O aš dėkingas jam“, – laidoje patirtimi dalinosi pašnekovas.
Daugiau savo jaunatviškos energijos paslapčių J. Petkevičius atskleis jau šį šeštadienį, laidoje „Amžius – ne riba“ 9 val. ryto per žiūrimiausią televiziją TV3.
