„Aš esu laimingas žmogus“, – sako šviesaus veido Vytautas.
Sportas ir muzika – du dalykai, kurie Panevėžyje augusį V. Skripkauską lydėjo nuo vaikystės. Jam puikiai sekėsi įvairiose sporto šakose – nuo futbolo iki fechtavimosi, jis buvo pripažintas geriausiu Panevėžio lengvaatlečiu. Vėliau buvo pakviestas prisidėti prie futbolo meistrų komandos. Vis dėlto galiausiai pasirinko muziką ir dėl šio sprendimo šiandien jaučiasi laimingas.
„Kai baigiau valstybinę konservatoriją, kolega dainininkas, kuris ruošėsi palikti muzikos mokytojo darbą, pasiūlė jį pakeisti vidurinėje mokykloje. Bijojau ten eiti, nes muzikos mokytojas mokiniams dainuoja, o aš – ne dainininkas, maniau, bus trūkumas. Tačiau nuėjau. Man gerai sekėsi palaikyti discipliną, vaikai manęs klausė. Ne visiems mokytojams buvo lengva. Lietuvių kalbos mokytoja verkdavo, kad negali vesti pamokos. Aš jai sakydavau: „Tik neikit skųstis direktoriui, susitvarkykim, kad to nereikėtų.“ Ten sėkmingai dirbau 3 metus, įgijau dėstymo pagrindus, išmokau nuoširdžiai draugauti su vaikais. Vėliau mane pakvietė dirbti kitos mokyklos“, – pedagoginio kelio pradžią prisiminė iškilus V. Skripkauskas.
Ilgą laiką jis vienu metu dirbo net trijose darbovietėse ir visur jam sekėsi puikiai. 40 metų grojo klarnetu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, taip pat dirbo meno mokykloje ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje. Pastarojoje jau daugiau nei 5 dešimtmečius vadovauja pučiamųjų instrumentų orkestrui „Septima“. Tam tikru metu iš viso orkestre grojo net 80 vaikų.
Su minėto orkestro nariais daug apkeliauta, pamatyta, patirta, dalyvauta renginiuose Lietuvoje ir Europoje, laimėta įvairiuose konkursuose. Vien Prancūzijoje būta 19 kartų. O kur dar kelionės į Austriją, Čekiją, Vokietiją, Vengriją, Ispaniją, Italiją ir kitas šalis... Taigi V. Skripkauskas ne tik ugdo vaikų širdyse meilę muzikai, jų muzikinius gabumus, bet ir sudaro sąlygas plėstis jų geografiniam akiračiui.
Per daugiau nei pusę amžiaus jo vadovaujamame orkestre ilgiau ar trumpiau grojo apie 1000 mokinių, daugybė jų tapo muzikos profesionalais. Šiam orkestrui kūrinius rašė ir žymūs šalies kompozitoriai. Šiemet 55-ųjų koncertinės veiklos metinių proga „Septima“ surengė įspūdingą koncertą. Šventė buvo dviguba – gausybė buvusių bei esamų mokinių susirinko pasveikinti V. Skripkausko 95-ojo gimtadienio proga.
„Pamenu, kai man sukako 70 metų, sveikino mokiniai, ir vienas jų pasakė: „Sveikiname jus su nesuvokiamai dideliu jubiliejumi.“ O dabar man 95-eri. Pats stebiuosi, kad tiek metų prisirinko, klausiu savęs, ar man gali tiek būti. Laiptais galiu užlipti nesilaikydamas ir atsimenu, ką kalbu. Mūsų direktorius sako, kad jeigu dėstytojas pradeda nebeatsiminti, ką kalbėjo, jam jau reikia televizorių namuose žiūrėti. Man taip nėra ir direktorius ragina neišeiti“, – su šypsena kalbėjo V. Skripkauskas.
Kokia šio pedagogo sėkmės paslaptis? Kaip jam pavyksta rasti sutarimą su įvairaus drausmingumo mokiniais? Anot pašnekovo, svarbiausia – draugauti su vaikais, parodyti, kad jie yra vertinami.
„Su vaikais reikia mokėti draugauti, nusileisti į jų pasaulį. Man sekėsi tai daryti. Ir dabar, po kiekvienos repeticijos, jiems padėkoju, kad atėjo. Juk jie galėjo ir neateiti, tai – neprivaloma. Reikia pagirti vaiką, pasakyti, kad jis yra labai geras, talentingas ir reikalingas. Sakau vaikams, kad būtent dėl jų gaunu apdovanojimus“, – pasakojo V. Skripkauskas, už nuopelnus mūsų kultūrai apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle, „Aukso paukšte“, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu ir kitais apdovanojimais.
