Aktorius S.Stallone pradėjo naują gyvenimo etapą. Jis pardavė savo vilą Los Andžele ir persikėlė į Floridą. Kino žvaigždė įsikūrė 35 mln. JAV dolerių vertės baltoje viloje Palm Bičo paplūdimyje.
Viloje – dešimt vonios kambarių, 1230 kv. m gyvenamasis plotas, svečių namai, du baseinai ir privati prieiga prie vandens.
„Los Andželas pasikeitė. Jame nebeliko laisvos, meniškos dvasios kaip aštuntajame dešimtmetyje. Dabar ten viskas įsprausta į griežtas taisykles“, – su apmaudu kalbėjo S.Stallone.
Kino žvaigždė Los Andžele įsikūrė po pasaulinės sėkmės sulaukusio filmo „Rokis“ („Rocky“, 1976 m.) premjeros. Jis visada gyveno geriausiuose šio miesto kvartaluose.
Per tą laiką S.Stallone suvaidino 84 filmuose ir 7 serialuose. Jo įkūnytas boksininkas Rokis Balboa pasirodė šešiuose tęsiniuose, Vietnamo karo veteranas Džonas Rembo – penkiuose.
Aktoriaus turtas vertinamas 400 mln. dolerių.
Anuomet Los Andželas buvo laisvės ir pažangos simboliu. Prie to prisidėjo ir jis, Michaelas Sylvesteris Gardenzio Stallone, iš Niujorko kilęs vaikinas.
Veiksmo filmų žvaigždė piešė visą gyvenimą. Ambicingą boksininką iš Filadelfijos Rokį jis nupiešė anksčiau, nei baigė rašyti filmo apie jį scenarijų. Dar prieš keletą metų apie S.Stallone aistrą tapybai žinojo tik jo draugai.
„S.Stallone – kuklus žmogus. Jis – ne iš tų, kurie primygtinai siūlosi į parodų sales, – sakė dviejų S.Stallone tapybos darbų parodų rengėjas Mathias Rastorferis. – Jis labai drovus, santūrus.
Kai pasiūliau surengti aktoriaus darbų parodą, jis atsargiai paklausė, ar tikrai esu įsitikinęs, kad juos reikia rodyti viešai.“
Pirmoji S.Stallone darbų paroda buvo surengta 2013 m. Rusų muziejuje Sankt Peterburge (Rusija), antroji – 2015-aisiais Nicos (Prancūzija) Modernaus ir šiuolaikinio meno muziejuje. Trečioji – praėjusių metų liepą Hageno (Vokietija) „Osthaus“ muziejuje. Ši buvo skirta aktoriaus 75-mečiui.
Mobiliajame telefone aktorius turi nuotraukų, kuriose jis – išvagotas randais, apdegęs, lūžusiais kaulais. Visi šie sužeidimai gauti per penkis dešimtmečius trukusią veiksmo filmų aktoriaus karjerą.
Mobiliajame telefone aktorius išsaugojo net rentgeno nuotrauką, kurioje – jo nugaros vaizdas po operacijos.
„Viskas – dėl to, kad pats atlikau kaskadinius triukus. Žinoma, juos galėjo atlikti profesionalūs kaskadininkai, bet norėjosi pačiam“, – be jokio apgailestavimo pasakojo Holivudo įžymybė.
Filmas „Rokis“ buvo stebėtinai populiarus. Vos 1,075 mln. dolerių biudžeto juosta buvo sukurta per mėnesį, bet visame pasaulyje uždirbo 225 mln. dolerių ir tapo populiariausiu 1976 m. filmu. Kritikai liaupsino „Rokį“, juosta laimėjo tris „Oskarus“, taip pat – ir geriausio filmo kategorijoje.
Ar šiais laikais Rokis galėtų būti laikomas didvyriu? O gal priešingai?
„Mano sukurtas Rokis yra labai malonus žmogus, – apibūdino S.Stallone. – Jis myli vėžlius, žuveles, vaikus, senus žmones. Galbūt jis nėra labai protingas, bet turi sukaupęs daug vadinamosios gatvės išminties. O svarbiausia – jis padorus.“
Juostoje „Rokis III“ („Rocky 3“) yra scena, kurioje Rokis Balboa kartu su pasaulio sunkiasvorių čempionu Apolu Krydu surengia spaudos konferenciją.
Ringe kautis ketinantiems priešininkams reikėtų vienas kitam mestelėti ką nors negražaus. Kuo labiau pažemini, tuo geriau.
Vienas reporterių klausia Rokio: „Ar galėtumėte ką nors blogo ir žeminančio pasakyti apie čempioną?“
„Ką nors žeminančio? Taip, žinoma, jis – puikus“, – atsako Rokis.
Ar dabar S.Stallone rašytų „Rokio“ scenarijų tokį, kokį parašė prieš daugelį metų? „Anksčiau autorius kurdavo scenarijų tokį, koks jam atrodė įdomus.
O dabar jis privalo žiūrėti, kad nepaliestų kokios nors jautrios temos, kad neįžeistų kokios nors žmonių grupės, – aiškino S.Stallone. – Dėl to šiais laikais kurti scenarijų nėra paprasta.
Toks scenarijus tampa mažiau emocingas, netikroviškas.
Pavyzdžiui, Rokio treneris Maikas sakydavo: „Pajudinkite savo mažus vištų užpakalius.“ Dabar tokį raginimą kai kas galėtų klaidingai suprasti.
Kai kam galėtų kilti klausimas – kodėl treneris toks įniršęs? Bet juk toks jo charakteris. Aš tik stengiuosi sukurti dramą. Nenoriu daryti jokių pareiškimų.“
Rašydamas scenarijus ir vaidindamas S.Stallone uždirbo milijonus. Jis buvo tris kartus nominuotas „Oskarui“: 1977-aisiais kaip filmo „Rokis“ pagrindinio vaidmens atlikėjas ir scenarijaus autorius, 2016-aisiais – už antraplanį vaidmenį filme „Krydas. Gimęs kovoti“ („Creed“).
Vis dėlto S.Stallone nuolat pabrėžia, kad tikroji jo aistra – tapyba.
„Tapyba mane žavi labiausiai, nes paveikslą piešiu vienas, – aiškino jis. – Filmai – kas kita.
Juos kuriant kartais reikia dvejų metų darbo ir 500 žmonių, kurių vizija privalau pasikliauti. Tuomet esu tik laivo kapitonas, kuris 500 asmenų komandą atplukdo į tikslą.“
Tačiau aktoriaus paveikslais domisi mažiau žmonių nei filmais. Nejaugi jis nepasigenda žiūrovų?
„Nebetrokštu būti dėmesio centre, – sakė legendinis aktorius. – Žinoma, malonu, kai einant viešbučio vestibiuliu bent dešimt žmonių paprašo autografo.
Tačiau puikiai žinau, kad vieną dieną tame pačiame viešbučio vestibiulyje niekas nebekreips į mane dėmesio, nes nežinos, kas aš toks.
Pavyzdžiui, mano dukterys (19 metų Scarlet, 23 metų Sistin ir 25 metų Sophia. – Red.) net neįsivaizduoja, kas tas Stingas ar Eltonas Johnas. Mane tai šokiruoja.“
Garsus aktorius sakė suprantąs, kad tėra paprastas žmogus, nors ir turintis tam tikrą talentą.
„Kas svarbesnis – aš ar santechnikas? – retoriškai klausė jis. – Kino pasaulyje greičiausiai svarbesnis esu aš.
Tačiau kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime santechnikas yra svarbesnis nei koks nors menininkas.“
Paauglystėje būsimajam aktoriui tėvas teigė, kad jis neturi jokių gabumų.
„Jis nuolat kartodavo, kad esu visiškas kvailys, todėl man geriau treniruoti savo kūną, o ne protą, – prisiminė aktorius. – Būdamas 16-os, mečiau mokyklą ir pradėjau dirbti dokuose.
Po šešių mėnesių grįžau į mokyklą, bet jau specialią, išskirtinę, skirtą keistuoliams. Ji vadinama „Devereux“.
Kiekvienas jos mokinys buvo išskirtinis. Beveik visi jie buvo pašalinti iš viešosios mokymo įstaigos ir nebenorėjo lankyti jokios privačios mokyklos.
Taigi, mane supo kūrybingi, pakvaišę atstumtieji.“
Būtent šioje mokykloje 16-metis S.Stallone pradėjo tapyti. Pirmame jo paveiksle buvo pavaizduotas Afrikos gyvulių augintojas, susirėmęs su liūtu.
Aktorius negali pasakyti, kodėl būtent tokį paveikslą nupiešė, nes tada nieko nežinojo apie Afriką.
Paveikslą jis nutapė ant dėžutės, kurioje buvo supakuoti iš valyklos paimti marškiniai.
Kai kūrinį parodė tėvui, šis tik paklausė: „O kur, po velnių, marškiniai?“
Tokia reakcija nenustebino pradedančiojo dailininko. S.Stallone tėvas niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, kad neturi jokio talento.
S.Stallone santykiai su tėvu visada buvo įtempti. „Mūsų konfliktai būdavo tokie audringi, kad kartais tekdavo įsikišti policijai, – prisiminė aktorius. – Mūsų šeimoje kiekvienas turėjo kovoti už save. Manau, kad dėl to tapau tuo, kuo esu dabar.
Dėl to, kad anuomet buvo taip sunku, suvokiau, kas yra tikras įniršis. O tai pravertė vaidinant.
Įkūnydamas Rembo, supratau, kad privalau vaidinti savo tėvą.
Jis buvo daug kietesnis už mane, grubesnis ir psichologiškai, ir fiziškai. Todėl tam tikra prasme turiu jam padėkoti.“
Kuris herojus aktoriui artimesnis – boksininkas Rokis Balboa ar Vietnamo karo veteranas Džonas Rembo?
„Rokis. Tokiu žmogumi norėčiau būti tikrame gyvenime, – nedvejodamas atsakė aktorius. – Iš prigimties esu geras žmogus, bet esu patyręs daug sunkumų.“
S.Stallone sakė manąs, kad dailininkas būtų buvęs daug geresnis nei aktorius.
„Nors tikrai didžiuojuosi kai kuriais savo vaidmenimis.
Pavyzdžiui, „Rembo“ ar „Rokyje“, – sakė jis. – Tačiau aktorius daug repetuoja, todėl jo kūryboje nelieka to spontaniškumo, kuris toks svarbus tapyboje.“
Parengė Ona Kacėnaitė
