Griauna mitus apie kankles
Iš Skuodo kilusi Aistė Bružaitė kanklėmis groja nuo devynerių metų ir niekada nesuabejojo dėl savo pasirinkimo. Šiandien ji – ne tik profesionali kanklininkė, bet ir LMTA liaudies instrumentų katedros vedėja, savo patirtį perduodanti naujai kartai. „Iš tiesų, kanklės vis dar apipintos daugybe stereotipų, su kuriais aš kovoju visą savo karjerą“, – šypsosi Aistė, kanklėmis gebanti atlikti pačių įvairiausių žanrų ir atlikėjų kūrinius. „Ar tai būtų klasikinė muzika, ar džiazas, ar rokas, ar populiarioji muzika – kanklės gali būti pritaikytos viskam. Tiesa, norint kad jos suskambėtų profesionaliai, neretai reikia papildomai padirbėti su tonacijomis ir kitais techniniais niuansais, tačiau visa tai – tik kantrybės ir užsispyrimo klausimas. Na, o pastangos atneša nuostabius rezultatus – dėl unikalaus skambesio kanklės žavi viso pasaulio klausytojus“, – komplimentų instrumentui negaili muzikantė.
Aistės kolegė, operos solistė Dovilė Kazonaitė-Gadliauskienė pastebi, kad kanklės turi ir savotišką švelnų, gydantį skambesį. „Jis visą laiką veikia labai raminančiai, o per karantiną, matyt, to tikrai reikėjo „, – juokiasi atlikėja paklausta, kas galėjo lemti tokią didelę trio sėkmę pradėjus kūrinius kelti į virtualias platformas. „Šalia švelnumo – ir nostalgija, ir lietuviškumas, kuris kitiems skamba itin autentiškai. Iš tiesų, matome, kaip reaguoja ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai – juos šis instrumentas tikrai pakeri“.
Reta dviejų sopranų draugystė
Trijulė šypsosi, kad kanklės – ne vienintelis netradicinis sprendimas šiame trio. Dar vienas išskirtinis momentas – dviejų sopraną puikiai įvaldžiusių operos solisčių bendradarbiavimas. „Daug kas sako, kad juk turėtume peštis dėl vaidmenų, karpyti viena kitai sukneles, bet taip tikrai nėra. Karantinas mus pavertė draugėmis“, – juokiasi Ilona ir Dovilė, o solistes papildo joms akompanuojanti Aistė. „Jos yra tokios puikios atlikėjos, kad konkuruoti tikrai nėra dėl ko: kai nebuvo pandemijos, Dovilė ir Ilona tiesiog „neišlipdavo“ iš koncertų. Su tokia komanda – nors į karą“, – komplimentų kolegėms negaili profesionalė.
Taigi, kas tris scenos profesionales atvedė į „Lietuvos balsas. Kartos“? „Man asmeniškai – tai noras kuo platesnę auditoriją supažindinti su kanklių žavesiu. Nors jos vis labiau populiarėja, nors jauni žmonės vis dažniau ieško savo autentiškumo, išskirtinumo, stojančiųjų į šią profesiją, deja, vis dar yra mažiau negu į kitas“, – pastebi A. Bružaitė.
„O man, kaip jau minėjome, tai yra kūrybinė išraiška – kažko naujo, kažko kitokio paieškos, bei per karantiną gimęs noras nepasiduoti“, – pasakoja naujų idėjų trio pasirodymams niekada nestokojanti Dovilė Kazonaitė- Gadliauskienė.
