Turime saugoti savo talentus
Ieva Prudnikovaitė – viena garsiausių Lietuvos operos solisčių, sukaupusi didelę patirtį ne tik scenoje, bet ir pedagoginėje veikloje ugdant naujus talentus. Kasdien su dainuojančiais žmonėmis dirbančios Ievos teigimu, Lietuvoje yra labai daug puikius vokalo duomenis turinčių žmonių, todėl muzikiniai projektai yra be galo svarbūs siekiant juos surasti ir padėti jiems atsiskleisti.
„Sunku paaiškinti, kodėl taip yra, tačiau mūsų krašte, šioje geografinėje platumoje žmonės tikrai pasižymi puikiais balsais, kažkas tiesiog mums duota su gamta. Ir tai – ne tik vokalo mokytojų įžvalgos, tai įrodo ir lietuvaičių pasiekti rezultatai, kuriais vis nustebiname pasaulį – juk nuolatos esame tarp geriausių“, – pastebi Ieva.
Tačiau, solistės teigimu, ne visada mokame šiuos talentus išlaikyti. „Išvažiavus į vakarus lietuvaičiai, latviai tiesiog graibstomi. Gaila pripažinti, bet daug talentų taip ir pasilieka svetur, nespėjame jų išsaugoti, – nuogąstauja Ieva. – Todėl be galo džiaugiuosi kiekvienu projekte pastebėtu perliuku: norisi juos pamatyti, išgirsti, išlukštenti ir vesti už rankos į priekį – man tai yra labai gražu“.
Pamatai, ant kurių stovime
Paklausus, kokie talentai ir pasirodymai labiausiai džiugina „Lietuvos balsas. Kartos“ scenoje, projekto mokytoja pažymi, kad technine prasme sunku ką nors kategorizuoti, tačiau emocine prasme tai būtų talentai iš Lietuvos regionų.
„Jau ir anksčiau esu pastebėjusi, kad dainuojantys žmonės – tai Lietuvos gėris. Kaimai, mažesni miesteliai laikosi iš savo muzikinių šviesulių, tai tiesiog dvasiniai pamatai, ant kurių visi augame. Be galo džiaugiuosi, kai šie žmonės išdrįsta ateiti ir pasirodyti, bei esu tikra, kad tokių, nuo miestų nutolusių talentų turime dar labai daug. Su malonumu ieškosiu šių muzikinių saulyčių“, – šypsosi moteris.
Jei būtų dalyvė, rinktųsi „ba.“
Nors vienas pagrindinių Ievos Prudnikovaitės privalumų mokytojos kėdėje yra itin kokybiškos žinios apie tai, kaip reikėtų dirbti su savo vokalu, ji pabrėžia, kad tai – tikrai ne viskas, ką ji nori suteikti dalyviams.
„Mano noras yra tapti ne tik mokytoja, bet ir drauge, kuri įkvėptų, padrąsintų. Neturiu jokio išankstinio nusiteikimo, jokios strategijos – esu atvira širdimi patiems įvairiausiems pasirodymams ir nekantriai jų laukiu“, – sako Ieva. Ji taip pat neslepia, kad įkalbėti ją tapti projekto mokytoja nebuvo lengva.
„Nors esu scenos žmogus, televizija man – kitas pasaulis. Niekada pernelyg nesekiau televizinių projektų, netgi „Instagramas“, savęs rodymas iki projekto man buvo nepažintas kosmosas. Tačiau esu atvira visokioms patirtims, todėl visa galva nėriau į šį nuotykį – žiūrėsim, kaip išplauksiu“, – juokiasi Ieva ir iš karto papildo, kad jau dabar griuvo daugybė stereotipų.
„Daug kas turbūt mano, kad rinksiuosi tik operinius balsus, rengsiu tik klasikinius pasirodymus. Tikrai nebus vien taip. Manau, kad muzika nėra rimtoji ar nerimtoji – yra gera arba bloga muzika, nepriklausomai nuo žanro. Pavyzdžiui, daug kas nustebs, bet man, operistei, tikrai artima roko muzika. Galbūt todėl mokytojų kėdėse taip puikiai sutariame su Benu. Juk jis, kaip ir aš, irgi yra savotiškas neformatas, taip pat turi nuostabių idėjų, aiškią nuomonę, ramybę. Jei būčiau dalyvė, turbūt rinkčiausi jį“, – juokiasi Ieva.
Projektas „Lietuvos balsas. Kartos“ prasidės jau antrąją Naujųjų metų dieną per LNK televiziją. Nuo pat pirmųjų laidų dalyviai varžysis dėl galimybės patekti į finalą, kuris vyks kovo 11 d., 19 val. „Avia Solutions Group“ arenoje. Užsitikrinti geriausias vietas į finalinį koncertą galima jau dabar, o nekantriausi žiūrovai turės galimybę gyvai stebėti ir dvikovas, kurios arenoje vyks sausio 7 d. bei pusfinalį sausio 9 d.
