Kaip sako Lina, jie visuomet apie tik kalbėdavo, bet sunkiausia buvo pasiryžti: darom tai dabar. Apsigyvenusi Berlyne ir išleidusi ne vieną populiarumo sulaukusią knygą ji net neslepia: jeigu ne šis sprendimas, vargu ar savo patį pirmąjį romaną būtų išdrįsus parodyti leidėjui. „Čia atvažiavusi, aš pasijutau kaip išlipusi iš dėžutės. Lietuvoje dažniau sulauki reakcijos – kam tau to reikia, esi dar viena rašanti žurnalistė, o čia tau sako: kaip įdomu, daryk“. Pasak Linos, Berlynas jiems su Renatu visuomet buvo jų meilės miestas, nors kai kuriems žmonėms jis gal atrodo purvinas, pilnas šiukšlių ir visai neromantiškas.
„Nesijaučiu nusitrenkusi į kitą pasaulio kraštą, juk iki Vilniaus – vos pusantros valandos kelio“, – sako Lina. Kai mokyklą baigus abiem vyresniems vaikams Ugnei ir Pauliui, pora liko tik su 2 metų pagranduku Benu, jų noras surizikuoti ir išbandyti gyvenimą Berlyne tapo tikrove. Kaip sako Lina, trūko tik paraginimo, todėl, išsinuomoję butą trims mėnesiams savo meilės mieste, visi trys išvažiavo.
Nepaisant meilės Berlynui ir jame tvyrančio laisvės jausmo, labai paprasta iš pradžių nebuvo. Lietuvoje Lina su Renatu turėjo namus, gerus darbus ir pripažinimą darbe, Renatas daugybę metų dirbo spaudos fotografu, vadovavo savo kolegoms „Lietuvos ryto“ dienraštyje, Lina dirbo žurnaliste, ryšių su visuomene specialiste, buvo ir įmonės vadovė ir valdininkė. Vos pradėjus kurtis Berlyne, teko pardavinėti papuošalus turguje, pilstyti alų ir dirbti padavėja. „Viskas yra požiūrio klausimas. Galima galvoti, kad tai mane žeminantis darbas, o galima žiūrėti kaip į medžiagos naujam romanui rinkimą. Be to, tai taip įdomu, turėjau daug ko išmokti. Aš tiek straipsnių parašiusi, tiek suorganizavusi, kalbų ministram parašiusi, nemoku išlaikyti padėklo su šampano taurėm?“ Beje, šią savo patirtį Lina ir perkėlė į romaną „Ruduo Berlyne“. Dabar ji išleidžia dar vieną naują savo kūrinį „Kava su apelsinais. Vienos piligrimystės dienoraštis“. „Turiu idėjų dar gal trims romanams“, – sako ji, – reikia tik viską suspėti“.
„Nebijokit rizikuoti, nes mes bijodami rizikuoti, turbūt prarandam pačius įdomiausius dalykus gyvenime. Taip, mes palikom namus, šalį, draugus, tėvus. Nebuvo tai taip jau lengva, bet tas nuotykis, jis turi savo šarmo, vėl pasinerti į tą gyvenimo srovę, vėl galvoji, o kas man nutiks, vėl kaip dvidešimtmečiai...“, – sako dabar Berlyną jau namais vadinanti Lina, o jame gali nutikti bet kas, pavyzdžiui, muziejuje sutiksi garsųjį romanistą Daną Browną ir jis tavo užrašų knygutėje paliks įrašą: „Nuo rašytojo rašytojai“.
