A. Uleckas su daina per gyvenimą keliauja nuo 13 metų. Viskas prasidėjo nuo įpročio klausantis radijo atkartoti girdimas dainas. Nors jautė pašaukimą muzikai, galvoti apie profesionalaus dainininko kelią nebuvo kada. 9-oje klasėje jis buvo paimtas į kariuomenę ir už šalies ribų tarnavo trejus metus. Per tą laikotarpį būta visokių įvykių, tačiau daina jį lydėjo visada: ir džiaugsme, ir varge.
Grįžęs iš kariuomenės A. Uleckas sukūrė šeimą, tad jam teko galvoti, kaip ją išmaitinti. Baigęs tekstilininko mokslus, šioje srityje išdirbo 50 metų. Tačiau nepamiršo to, kas labiausiai džiugino širdį – dainavimo. Vyriškis dainavo keliuose estrados ansambliuose, kapeloje. Taip pat buvo kviečiamas vaidinti teatre ir iš režisieriaus netgi sulaukė komplimento, kad tai daro geriau negu kai kurie profesionalai.
A. Ulecko žmona buvo teatralė ir palaikė vyro meninę veiklą. Kartu su muzikos kolektyvais jis išmaišė beveik visą Europą, nebuvo tik Italijoje. Netgi koncertavo Kuboje ir ruošėsi žvejybiniu laivu plaukti į Afriką, bet pasikeitusios aplinkybės nutraukė planus.
Per ilgametę koncertinę veiklą netrūko ne tik kelionių, bet ir įvertinimų.
„Sąjungoje mūsų kolektyvas buvo užėmęs pirmąją vietą. Mūsų lietuviškų dainų įrašas pateko į Aukso fondą Maskvoje“, – laidos filmavime pasakojo A. Uleckas, dainuojantis daugiau nei 50 metų gyvuojančiame vyrų vokaliniame ansamblyje „Sūduvietis“ ir dar dviejuose kolektyvuose.
Laidos vedėjos Larisos Kalpokaitės paklaustas, ar nebuvo minčių pereiti į profesionaliąją sceną ir vien iš dainavimo valgyti duoną, pašnekovas prisipažino:
„Nebuvo kaip. Auginome 3 vaikus ir visas gyvenimas jau buvo suplanuotas Marijampolėje. Dabar pergalvoju – negerai išėjo, gal dainavimas yra mano pašaukimas. Dainuoti – didžiulis malonumas.“
Romantiškos sielos A. Uleckas džiaugiasi, kad balso galimybės vis dar leidžia save realizuoti muzikos srityje.
„Balsas, kaip ir širdis, nesensta“, – juokėsi Antanas, kurio visą laisvalaikį užpildo mėgstama veikla.
Taip pat laidos vedėja L. Kalpokaitė lankėsi Gian Lucos Demarco kulinarijos studijoje. Garsusis italas parodė, kaip pasigaminti itališką omletą – fritatą, kuri puikiai tinka tiek pusryčiams, tiek pietums. Anot jo, tai nebrangus, lengvai paruošiamas, maistingas ir sotus patiekalas.
Virtuvės šefas ne tik atskleidė kulinarinių subtilybių, bet ir pasidalino įžvalgomis apie lietuvių ir italų valgymo bei gaminimo įpročius.
„Man atrodo, lietuvių tautos nebūtų be kiaušinių ir sviesto. Pamačiau, kiek šitų dalykų vyresni žmonės perka... Sviesto kartais ir po 10 pakelių“, – šmaikštavo Gian Luca.
Nors virtuvės šefą stebina nemažai vyresnių žmonių gaminimo įpročių, jis niekada nesistengė mokyti savo močiutės.
„Nesu gaminęs pas močiutę. Nesvarbu, kokį lygį aš pasiekęs kaip virėjas, mano močiutė virtuvės buvo šventa“, – kalbėjo italas.
