Dvi žlugusios santuokos ir viena nutrūkusi partnerystė. Tokia skaudi L.Evans patirtis.
Pirmoji santuoka su aktoriumi Johnu Dereku (1926–1998) subyrėjo po šešerių metų, antroji – su režisieriumi Stano Hermanu (79 m.) – po penkerių.
Beveik 10 metų jos partneris buvo muzikantas Yanni (66 m.).
Kai subyrėjo ir šie santykiai, aktorei dar nebuvo nė 50-ies.
Tačiau ji nusprendė – be vyrų jos gyvenimas yra laimingesnis.
Takomoje (Vašingtono miesto dalis) ji įsigijo 30 hektarų žemės sklypą ir pasistatė savo svajonių namą.
„Šis namas mažesnis už tą, kuriame gyvenau anksčiau. Bet dabar turiu mažiau darbo, todėl tiek daug vietos man nereikia“, – sakė aktorė.
– Kodėl kilo mintis nusipirkti šį žemės sklypą? – paklausė žurnalistai L.Evans.
– Man patinka privatumas. Čia galiu būti visiškai viena ir mėgautis ramybe.
Šiame žemės sklype po nedidelį namą pasistatė mano sesuo ir sūnėnas.
Gyvenu tarp jų, tad nesu visiškai viena. Ši vieta man labai patinka, todėl čia jaučiuosi puikiai.
– Kas buvo svarbu įrengiant namą?
– Šis namas buvo pirmasis mano gyvenime, kurį stačiausi pati. Dėl to turėjau apsispręsti, kaip jis atrodys.
Namas yra nuostabiame gamtos kampelyje, todėl jame didžiuliai langai, kad galėčiau gėrėtis vaizdais bet kuriuo metų laiku. Nebegalėjau pakęsti Kalifornijoje tvyrančio karščio.
O čia būna nuostabios žiemos. Iš mano miegamojo atsiveria vaizdas į puikų sodą.
– Į šį namą įsikėlėte viena. Koks buvo jausmas, kai viską teko spręsti pačiai?
– Nuostabus, nes įsirengiau labai jaukiai. Nebenoriu gyventi su jokiu vyru.
Man mano gyvenimas patinka toks, koks yra.
– Ar galima sakyti, kad jūsų namai moteriški?
– Tikriausiai ne. Tik, deja, turiu per daug daiktų. Jų turėjau dar daugiau, tačiau pamažu atsikračiau.
Nepaisant to, naujuose namuose yra daug vietos svečiams. Jiems – atskiras kotedžas.
– Ar dažnai būna svečių?
– Turiu artimų bičiulių, kurie aplanko. Šalia įsikūrusi viena geriausių mano draugių. Į mano namus dažnai užsuka podukra – buvusio vyro J.Dereko duktė Sean Catherine. Su ja palaikau artimus ryšius.
– Kas suprojektavo jūsų sodą?
– Nusipirkusi žemės sklypą pamačiau daugiau nei 100 metų senumo obelį. Į ją žiūrėdama jau turėjau savo sodo viziją.
Paskui mano geriausias draugas sukūrė projektą atsižvelgdamas į visus mano pageidavimus.
Pati susiradau kiekvieną krūmą, medį, gėlę.
Kasdien būnu gryname ore, semiuosi saulės energijos, auginu vaisius ir daržoves, o sūnėnas – karves ir vištas.
Bet man sunku valgyti jautieną. Žiūrėdama į dideles ir geras karvių akis pajuntu gailestį.
– Ar patinka gaminti maistą?
– Taip. Nors mano virtuvė maža, vietos užtenka.
Juk gyvenu viena su savo šunimi.
Ankstesniame name virtuvė buvo didžiulė, su trimis indaplovėmis.
Šis namas su jaukia virtuve – maloniausia mano gyvenimo vieta. Ankstesnis buvo tiesiog per didelis ir dėl to turėjau daug darbo.
– Kas jums svarbu, kai atvyksta draugai?
– Stengiuosi, kad visi gerai jaustųsi. Maistą gaminu pagal svečių skonį.
Nors per vakarą galiu paruošti daug įvairių patiekalų, žinau, kas jiems patinka. Draugai visada su malonumu valgo makaronus.
Tad ir populiariausias vakarienės patiekalas – makaronai su keptomis krevetėmis. Pora prieskonių, truputis citrinų sulčių – ir paruošta!
Šis patiekalas patinka visiems.
– Kuris namo kambarys jums gražiausias?
– Man patinka saulės nutviekstas kambarys – savotiškas žiemos sodas.
Ši žemės spalvų erdvė sukuria neįtikėtinai šiltą aplinką.
Vienas draugų ant sienos nutapė veidrodį. Kai saulė šviečia, tiesiog magiškas vaizdas!
– Koks kambarys suteikia daugiausia emocijų?
– Kai atidarau terasos duris, iš valgomojo patenku į sodą.
Ten stovi valgomasis stalas, prie kurio vasarą labiausiai mėgstu sėdėti, valgau ir geriu vyną.
Tai įdomiausių, maloniausių ir emocingiausių pokalbių vieta.
Visur daug gėlių, uždegu daug žvakių. Iki gilios nakties ten verda diskusijos, per kurias sužinau kai kurių paslapčių.
Pokalbiai ir intymumas taip vakarieniaujant – nuostabu.
Tuo metu gali atsipalaiduoti ir atskleisti savo jausmus.
Ar gali būti kas nors geriau?
Čia esu pasakojusi apie savo gyvenimo iššūkius, sunkius, skausmingus laikus.
Man labai patinka kalbėtis apie gyvenimą, pasisemti naujų idėjų, žinių ir pasidalinti savomis.
– Kokie jausmai jus sieja su naujais namais?
– Pasitenkinimas, kad išsipildė mano norai, troškimai.
Nuostabu sulaukti brandesnio amžiaus, nors daug kas to nevertina.
Juk tuomet sužinai, kas esi. Būtent tuo mėgaujuosi tarp savo keturių sienų.
Namas priklauso man ir niekam kitam. Tik man!
Žinoti tai yra nuostabu. Kai esu išvykusi, turiu tik vieną norą – vėl grįžti į savo namus.
Parengė Ona Kacėnaitė
